Žudikui iš Vilniaus nepasisekė: JAV laukia mirtis, kai Lietuvoje jos išvengtų

JAV mirties bausme prieš 12 metų nuteistas Lietuvos pilietis Jurijus Kadamovas yra atsidūręs kritinėje situacijoje. Visos už žiaurius nusikaltimus nuteisto vyro apeliacijos iki šiol buvo atmestos. Liko tik pati aukščiausia instancija, kurios sprendimas gali padėti tašką ne tik J. Kadamovo byloje, bet ir jo gyvenime.

Būtent todėl bandoma griebtis paskutinio vilties šiaudo ir įtikinti Lietuvą (per užsienio reikalų ministeriją (URM) – aut. past.) pateikti JAV teisingumo vykdytojams savo neigiamą poziciją mirties bausmės klausimu.

J. Kadamovo advokatas Pavelas Ravluševičius neabejoja, kad Lietuvos vardu išsakyta pozicija padėtų jo ginamajam išvengti paskirtos mirties bausmės: „Jau dabar situacija yra kritinė, tad aiški Lietuvos pozicija mirties bausmės klausimu yra bene paskutinė galimybė kažką pakeisti.“

Apie J. Kadamovo situaciją ir siekį sulaukti Lietuvos paramos, pokalbis su advokatu P. Ravluševičiumi.

Jis šiuo metu yra laikomas viename JAV kalėjime. Teismų kontekste yra dvi kryptys. Lietuvoje viena situacija, JAV – kita. Lietuvoje prašoma, kad URM pateiktų procesinius dokumentus, kurie atsispindėtų valstybės poziciją dėl mirties bausmės panaikinimo Lietuvoje.

Tačiau dėl neaiškių priežasčių, tokio procesinio dokumento URM nėra pateikęs. Tai apsunkina nuteistojo J. Kadamovo padėtį JAV, kai yra sprendžiami klausimai dėl mirties bausmės taikymo arba netaikymo, arba pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Noriu akcentuoti, kad Lietuvoje nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojami J. Kadamovo padaryti nusikaltimai. Čia yra vertinama tik valstybės pozicija. Lietuvoje neužduodame klausimo, kiek griežtai reikėtų bausti J. Kadamovo. Čia klausiame, kaip yra realizuojama jo teisė į gynybą.

JAV teismai yra kompetentingi, jie atsižvelgia į kitų valstybių išsakytas pozicijas. Yra buvę atvejų, kai valstybei išsakius savo poziciją dėl mirties bausmės, JAV nuteistas asmuo jos išvengdavo.

Tad labai svarbu, kaip valstybė sugeba pateikti savo nuomonę tarptautiniame kontekste. Kiek žinau, J. Kadamovas jau kelis kartus kreipėsi į URM su prašymu išsakyti savo poziciją mirties bausmės klausimu. Bet dėl kažkokių priežasčių URM to nepadarė.

Ar oficiali Lietuvos pozicija mirties bausmės klausimu padėtų J. Kadamovui?

Manau, kad taip. Lietuvos pozicija galėtų turėti įtakos J. Kadamovo byloje.

Ar tai yra pirmoji tokia byla jūsų praktikoje?

Lietuvoje mirties bausmės nebėra jau daug metų, tad ši byla iš tiesų yra išskirtinė, reikalaujanti ne tik teisinių, bet ir psichologinių žinių. Tai yra specifinis atvejis.

J. Kadamovui mirties bausmė buvo paskirta 2007 m., jau prabėgo 12 metų. Kas vyko per šį laikotarpį?

Trumpai tariant – apeliacijos ir kasacijos. JAV teismai dirba ilgesniais terminais. Gal tiek laiko užsitęsė, nes tokia mirties bausmių specifika. Ilgesnis laikotarpis leidžia manyti, kad bus padaryta mažiau klaidų.

Šiuo metu J. Kadamovas pateikė dokumentus Aukščiausiajam teismui, bet rezultatas dar nėra žinomas. Tai yra paskutinė instancija, todėl J. Kadamovo situacija iš tiesų yra kritinė.

Siaubingi nusikaltimai

J. Kadamovas Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu Vilniuje buvo gerai žinomas, nes jis tapo pirmuoju verslininku šalyje, pradėjusiu nuomoti limuzinus. Jo firma taip pat gamino akvariumus.

1991-ųjų pabaigoje verslas sekėsi nekaip ir Jurijus, palikęs Vilniuje žmoną ir 2 metukų sūnų, išvyko į JAV, kad užsidirbtų pinigų. Ir užsidirbo. Tik labai baisiu būdu.

Žudė žmones, o lavonus vertė į ežerą. Vienam gaujos nariui J. Kadamovas sakė, kad jie užsidirbo 50 milijonų dolerių, o milijonierių lavonai ežere guls vienas ant kito, kol pasieks vandens paviršių. J. Kadamovas su savo bendru J. Micheliu buvo sulaikyti 2002-ųjų vasarį.

Kad išsiaiškintų jų nusikaltimus, vietos pareigūnams prireikė net 4 metų. Įtariamieji bandė pabėgti, tačiau jų planus sužinojo prižiūrėtojai. Po nepavykusio pabėgimo emigrantai buvo susodinti į vienutes.

Prisiekusiųjų teismui pareigūnai ne tik papasakojo apie teisiamųjų padarytus nusikaltimus, bet ir parodė filmuotą medžiagą, kaip iš ežero vienas po kito buvo traukiami nužudytųjų kūnai.

Prokurorai teisme įrodė, kad banditai pagrobė ir nužudė nekilnojamojo turto agentą Meirą Maskatelį, iš Rusijos emigravusį bankininką, JAV turėjusį firmą „Matador Media“ Georgijų Safijevą, jo padėjėją Niką Charabadzę, buhalterę Rita Pekler ir verslininką Aleksandrą Umanskį. Visi jie buvo pagrobti ir nužudyti 2001-2002 metais.

Žudė net ir gavę išpirkas

Kaip teisme tuomet pasakojo kaltinimus palaikantys prokurorai, nusikaltėliai žudydavo pagrobtuosius ir tada, kai giminės sumokėdavo išpirką. Už A. Umanskį artimieji sumokėjo 235 tūkstančius dolerių, tačiau nusikaltėliai nenorėjo palikti gyvų liudininkų.

Prokuratūra išsiaiškino, kad M. Maskatelį ir A. Umanskį J. Kadamovas su bičiuliais pakvietė į verslo susitikimą, sumušė ir užrakino savo namų rūsyje. Kai M. Maskatelio giminės atsisakė mokėti išpirką, nekilnojamojo turto agentas buvo uždusintas, galvą įkišus į plastikinį maišą. R. Pekler, kuri tvarkė „Matador Medios“ buhalteriją, buvo pagrobta 2001-ųjų gruodį.

Ją privertė paskambinti G. Safijevui ir pakviesti jį į susitikimą. Pagrobėjai žadėjo R. Pekler palikti gyvą viešbučio kambaryje, tačiau ji irgi atsidūrė povandeninėse kapinėse. Tą kartą G. Safijevas į susitikimą neatėjo, nes išskrido į Maskvą. Tačiau nusikaltėliai savo planų neatsisakė.

2002-ųjų sausį J. Kadamovo sugyventinė Solovjova į akvariumų parduotuvę (jos savininkai buvo Kadamovas ir Michelis) atsiviliojo Charabadzę – Gruzijoje gerai žinomų aktorių Gogi Charabadzės ir Rusiko Kiknadzės sūnų. Tik įžengęs į parduotuvę jis buvo surištas, sumuštas ir priverstas pakviesti G. Safijevą – bankininką, kuris svajojo Amerikoje naujai pastatyti filmą „Žmogus amfibija“.

Atvykusio Safijevo laukė tokia pati dalia. Jis buvo priverstas paskambinti savo partneriui, kad šis pagrobėjams pervestų 969 tūkstančius dolerių, juos gavę, nusikaltėliai surištus vyrus įmetė į ežerą. Prokuratūra turėjo pakankamai duomenų apie teisiamųjų nusikaltimus.

J. Michelio namuose, seife, buvo rastos keturios poros antrankių, ant kurių rasta aukų DNR. Rastos jų piniginės ir net telefonai. O svarbiausia – parodymus teisme davė žudikų bendrininkai latvis Ainaras Altamanis ir J. Kadamovo sugyventinė. Buvo įtariama, kad teisiamieji panašius nusikaltimus galėjo vykdyti Turkijoje ir Kipre.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...