Jis yra patriotiškai nusiteikęs lakūnas, nepaisęs KGB įsakymo numesti gėles ant 675 kilometrų ilgio žmonių grandinės, besidriekiančios Latviją, Lietuvą ir Estiją.
Du milijonai žmonių 1989 m. rugpjūčio 23 d., šiandien prieš 30 metų, susikibo rankomis, reikalaudami nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos.
Norėdamas juos paremti, lakūnas Vytautas Tamošiūnas nepaisė draudimo skraidyti ant taikių protestuotojų Lietuvoje išbarstyti tonų žiedų.
„Nematau savęs didvyriu, – prieš penktadienio metines „Euronews“ sakė Tamošiūnas. – Nuojauta, kad Sovietų Sąjunga galiausiai išsiskirs, tuomet buvo slegianti, todėl daugelis išdrįso įsmeigti mirštantį liūtą.
Tamošiūnas sakė, kad gėlių barstymo idėja kilo Algimantui Norvilui, kuris bus vienas iš 1990 m. akto, kuriuo buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė nuo Sovietų Sąjungos, signatarų.
„Tą dieną buvo priimtas įsakymas uždrausti visus skrydžius, įskaitant reguliarius sovietinės oro linijos Aeroflot skrydžius. Bet kadangi tądien nebuvau gavęs jokio įsakymo likti ant žemės, jaučiau, kad nieko labai blogo nedarau“, – šypsodamasis prisiminė Lietuvos pilotas Tamošiūnas.
Naktį prieš Baltijos kelio žmonių grandinę jis ir kitas pilotas Kazimieras Šalčius nudažė savo lėktuvo AN-2 uodegas, SSRS vėliavą pakeisdami Lietuvos spalvomis: geltona, žalia ir raudona.
„Apie mūsų skrydžius rugpjūčio 23 d. žinojo tik keli žmonės – mes, suprantama, niekam nenorėjome pasakyti, kokiu maršrutu keliausime, kokiame aukštyje, kas bus mūsų antrasis pilotas, kur pildysime kuro bakus ir pan. . Atsargumo priemonės, kurių ėmėmės, buvo skirtos užkirsti kelią bet kokioms provokacijoms ir sabotažams“, – sakė jis.
Vyrai pakilo iš Pociūnų aerodromo, netoli Kauno. Visoje Lietuvoje nuskintos gėlės į aerodromą buvo slapta atvežtos.
Atlikęs gėlių barstymo darbus, jis nusileido netoli Ukmergės esančiame aerodrome, esančiame už maždaug 70 kilometrų, kur pilotas pasiėmė antrąjį krovinį.
„Atrodė, kad gėlių atnešta tiek, kad Ukmergės aerodrome reikėjo atlikti gal septynis nusileidimus ir tiek pat pakilimų, kad visas nuskinčiau ir išbarsčiau. Vėliau išgirdau, kad jiems iš Kauno į Ukmergę pristatyti prireikė 12 vilkikų. Išsisklaidžius didžiajai daliai žiedų, likusi dalis buvo išbarstyta po sovietų karines bazes“, – pasakojo Tamošiūnas.
Daugiausia buvo išsklaidytos alyvos, kardeliai, saulėgrąžos, ežiuolės ir floksai. Skrendant maždaug 10-12 metrų virš žmonių galvų buvo rizika – pilotas turėjo nuolatos žiūrėti, ar nėra elektros laidų.
Po paskutinio nusileidimo pilotas buvo apsuptas KGB pareigūnų. KGB pareigūnai surinko visus jo asmeninius daiktus, taip pat ir fotoaparatą.
Tačiau pareigūnai jo nesulaikė, o iškvietė liudyti į vietos KGB būstinę. Tamošiūno teigimu, KGB pareigūnas, su kuriuo jis susidūrė, nebuvo labai atšiaurus – tvyrojo jausmas, kad jis ir jo bendraamžiai buvo labiau užsiėmę išvykimu iš Lietuvos, kol Sovietų Sąjunga galutinai nesugrius ir atsakys už savo veiksmus.
Tačiau gėlių barstymas Tamošiūnui kainavo lėktuvus – sovietai juos atėmė ir iš jo atėmė piloto pažymėjimą, tačiau tuo metu jau artėjo Lietuvos – ir Baltijos – nepriklausomybės aušra.
