Remiantis oficialiais skaičiavimais, per ateinančius dešimtmečius Rytų Europoje sparčiausiai mažės gyventojų skaičius, išskyrus vieną.
Jungtinių Tautų teigimu, Bulgarijoje žmonių skaičius sumažės greičiausiai – nuo 7,08 mln. dabar iki 5,42 mln. iki 2050 m.
Panašaus likimo lauks ir daugelis kitų Rytų Europos šalių: nuo Latvijos ir Lietuvos šiaurėje iki Rumunijos ir Moldovos toliau į pietus.
JAV Mergelių salos yra vienintelė šalis pasaulyje, kurios gyventojų skaičius mažės tokiu pat greičiu.
Ekspertai teigia, kad mažėjantis gimstamumas ir ekonominė emigracija kai kuriose Rytų Europos šalyse mažina žmonių skaičių.
Europos Sąjungos valstybių gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 2,6 gimimo vienai moteriai 1960 metais iki 1,6 gimimo 2015 metais.
Lenkijoje, kurios gyventojų skaičius per ateinančius tris dešimtmečius sumažės šešiais milijonais, 2015 m. gimstamumo rodiklis buvo 1,32. Tai vienas žemiausių lygių Europos Sąjungoje – mažesnis buvo tik Portugalijos.
Tai paskatino imtis gana drastiškų (jei ir komiškų) priemonių: šalies sveikatos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, raginantį savo piliečius „veisti kaip triušiai“.
Emigracija taip pat suvaidino svarbų vaidmenį mažėjant gyventojų skaičiui. Daugelyje šalių, kuriose prognozuojamas didelis nuosmukis, pastaraisiais metais taip pat įvyko „protų nutekėjimas“, nes jauni ir išsilavinę žmonės persikelia į užsienį siekdami geresnių galimybių.
Tai ypač pasakytina apie neseniai į ES įstojusias šalis, tokias kaip Bulgarija ir Rumunija.
Briuselyje įsikūrusi ekonomikos ekspertų grupė „Bruegel“ neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigė, kad jaunų žmonių skaičius Latvijoje ir Lietuvoje dėl emigracijos 2008–2014 m. sumažėjo iki 25 proc.
„Emigracija tikrai yra pagrindinis veiksnys“, – „Euronews“ sakė Europos migracijos tinklo migracijos ekspertas Berndas Paruselis.
„Ypač jaunimas yra linkęs išvykti, studijuoti ar dirbti į kitas ES valstybes nares ar net tolesnes užsienio šalis.
„Tarp kai kurių šių šalių ir Vakarų ar Šiaurės Europos šalių vis dar yra didžiuliai turto, gerovės ir pajamų skirtumai.
„Tačiau nėra tikras, kad dabartiniai emigracijos modeliai yra nuolatiniai.
„Kai kurie jauni emigrantai ilgainiui gali nuspręsti grįžti arba cirkuliuoti tarp skirtingų šalių.
Bruegelis tai patvirtina: Bulgarija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Estija 2016 m. grįžo daugiau migrantų nei ankstesniais metais.
Įprastas sugrįžtantis asmuo yra jaunas, vienišas, vyras ir dirba žemos kvalifikacijos darbą užsienyje, nepaisant to, kad yra gerai išsilavinęs.
Tačiau grįžtančiųjų skaičius yra nedidelis ir mažai tikėtina, kad turės įtakos neigiamoms „protų nutekėjimo“ pasekmėms: mažėjančiam produktyvumui, inovacijų trūkumui ir didėjančia nelygybe.
Taigi, ką galima padaryti? Viena išeitis – importuoti žmones iš kitur. Tačiau kai kurios šalys, kurios, kaip prognozuojama, bus labiausiai paveiktos gyventojų skaičiaus mažėjimo, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija, atsisakė priimti bet kurį iš Europos perkeltų pabėgėlių.
„Priešiškumas pabėgėliams tikrai nepalengvina“, – pridūrė Paruselis. „Kai aukštos kvalifikacijos ne ES migrantas nusprendžia, kur eiti, vizų ir darbo leidimų reikalavimai nėra vienintelis svarbus veiksnys, kaip ir atlyginimai.
„Svarbi ir šalies reputacija priimant užsieniečius, įskaitant pabėgėlius.
„Tačiau pakeisti tendenciją ir greitai sukurti svetingą požiūrį nėra lengva.
„Matėme, kad kai kurios šalys sukūrė pabėgėlių priėmimo per organizuotą perkėlimą schemas.
„Daugeliu atvejų šie pabėgėliai vėl dingo, kad bandytų įsitvirtinti kitose ES dalyse.
