Smūgis skurdžiausiems Lietuvoje – sunku patikėti, kaip kovą mažės maisto paketai

Labiausiai skurstantiems tautiečiams gali tekti ir dar labiau susiveržti diržus. Už Europos Sąjungos pinigus maisto pripirkti turėjusi agentūra nepasiturintiems vietoje septynių produktų išdalys vos po du. Valdininkai tikina, kad taip nutiko dėl tinkamai dokumentų neužpildžiusių tiekėjų ir naujai paskelbto konkurso.

Labiausiai nepasiturinčių šalies gyventojų laukia skurdus kovas. Paaiškėjo, kad Europos Sąjungos finansuojama agentūra nepritekliaus kankinamiems tautiečiams išdalys vos po du maisto produktus. Nors paprastai į namus žmonės parsinešdavo 7-9 produktų krepšelį. Kas du mėnesius maistą skurstantiesiems dalijanti agentūra šįsyk pasiūlys po kiaulienos konservų dežutę ir saldžių pusryčių pakelį.

„Paskambino ir pranešė iš anksto, kad kovą bus labai skurdu, bet kas ten bus aš nežinau“, – sako vienas paramą gaunantis žmogus.

„Aš tai vertinu kaip valdžios apsileidimą. Jei aš būčiau valdžioje, tai pirmiausiai susižinočiau ir pirmą padaryčiau, kad žmonėms būtų geriau“, – tikina kitas.

Agentūros, kurios pagalbos laukia per pusantro šimto tūkstančių tautiečių, projektų vadovė Gintarė Zizienė ramina, kad likusius produktus, tokius kaip riešutų ir razinų mišinys, sutirštinto pieno konservai, žmonės sulauks kito dalijimo metu. O tokia situacija susiklostė dėl nesklandumų su vienu iš tiekėjų. Esą iekėjai netinkamai užpildė dokumentus.

„Teko nutraukti pirkimą ir skelbti naujai, todėl procedūros užsitęsė ir paramos gavėjai vasario-kovo paramos dalinimo metu gauna tik du produktus. O likusius gaus kitų dalinimų metu. Šiais metais jie gaus visą krepšelį, tik kitais dalinimais“, – tikina projektų vadovė Gintarė Zizienė.

Tokius argumentus išgirdę skurstantieji atkerta, kad nenumatytoms situacijoms reikėtų būti pasiruošus. Tuo metu maisto dalybas turinti prižiūrėti socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad sandėlio su maisto produktais savo pastate tikrai nerengs.

Anot viceministro Eitvydo Bingelio, iš naujo skelbiamas konkursas tik rodo skaidrumą sistemoje, o skaidrumas reikalauja kantrybės. Jis primena prieš keletą metų kilusį skandalą, kai už Europinius pinigus buvo perkami aukso vertės miltai, o štai dabar atidžiau prižiūrint pirkimus jau sutaupyti 10 milijonų eurų.

„Sugeba sutaupyti kelias dešimtis procentų nuo pirkimų, ko pasekoje mes didiname produktų krepšelį keliais produktais per metus. Pradedame dalinti šiais metais papildomai higienos prekes šeimoms ir pernai pradėjome teikti paslaugas. Buvo papildomai ir vasarų stovyklų vaikams“, – sako viceministras Eitvydas Bingelis.

2019-2020 metais Europa maisto produktams pirkti Lietuvai skyrė 25 mln. eurų. Šiemet planuojama įsigyti ir išdalyti iš viso 19 rūšių maisto produktų.

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

EK: Lietuvos ekonomika auga, tačiau stebima kritinė padėtis dėl nelygybės ir skurdo

2018 metais šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 proc., žmonių užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas toliau mažėjo, tačiau stebima kritinė padėtis dėl socialinės atskirties, nelygybės ir skurdo, nurodo Europos Komisija, paskelbusi Lietuvos ekonomikos iššūkių ataskaitą.

Anot EK, spartus realaus darbo užmokesčio augimas skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu, reikia tvarkyti švietimo sektorių, gerinti inovacijų skatinimo politiką ir viešųjų investicijų efektyvumą.

Vis dėlto ataskaitoje pastebima, kad Lietuva padarė ribotą pažangą įgyvendindama rekomendacijas šaliai.

Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus, ataskaitoje daug daugiau dėmesio, nei anksčiau, skiriama regioniniams skirtumams, pirmą kartą identifikuojamos sritys, kuriose reikalingos viešosios ir privačios investicijos.

„Lietuva išlieka paradokso valstybe – iš vienos pusės, gera makroekonominė sveikata, stiprus ekonomikos augimas, mažėjantis nedarbas ir sparčiai augantis atlyginimai bei labai geri viešieji finansai, tačiau tuo pačiu didėja trys regioniniai skirtumai ir kritinė padėtis dėl pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Pranckevičius.

Iššūkiu lieka skurdas ir nelygybė

Komisija nurodo, kad didelė emigracija Lietuvoje lemia neigiamas demografines tendencijas, be to, padėtį blogina prasti sveikatos priežiūros rezultatai.

Nors dėl išmokų vaikus auginančioms šeimoms padidinimo jų gerovė padidės, tačiau didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis.

„Ataskaitoje matome, kad skurdo lygis ir nelygybė tebėra viena aukščiausių Europos Sąjungoje, o mokesčių ir išmokų sistema turi labai mažai įtakos mažinant pajamų nelygybę Lietuvoje“, – teigė A. Pranckevičius.

Skurdas daugiausiai susijęs su vyresnio amžiaus žmonėmis, neįgaliaisiais ir nepilnais namu ūkiais. Didžiausiais iššūkiais Lietuvai ir toliau lieka užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, didinti našumą bei darbo jėgos pasiūlą.

Regionų skirtumai

Šiais metais šalies ataskaitoje ypač daug dėmesio skiriama ekonominiams ir socialiniams regionų skirtumams bei investicijų poreikiams šiuos skirtumus mažinti. Nors bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pastaraisiais metais Vilniuje sparčiai kilo ir jau viršijo ES vidurkį, kituose regionuose BVP auga lėčiau (arba išvis neauga) ir nesiekia dviejų trečdalių ES vidurkio.

Vilniaus ir kai kurių kitų apskričių nedarbo rodikliai skiriasi beveik tris kartus. Nedarbo lygis 2018 metais Lietuvoje sumažėjo iki 6,3 proc. – tai yra lygis, paskutini kartą matytas 2008 metais.

Vidutinis nedarbas Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis, tačiau, pasak A. Pranckevičiaus, regioniniai skirtumai ir čia yra labai ryškūs.

„Nedarbui Vilniaus apskrityje esant mažesniam nei 5 proc., Utenos apskrity jis siekia beveik 15 procentų“, – sakė A. Pranckevičius.

Siūlo investuoti į inovacijas ir klimato kaitos mažinimą

Europos Komisija yra pateikusi pasiūlymą dėl ateinančios 2021–2027 metų finansinės perspektyvos. Šalies ataskaitoje identifikuotos sritys, kuriose reikalingos viešosios ir privačios investicijos bei numatomos sritys, kurios galėtų būti finansuojamos iš ES struktūrinių fondų ateinančioje 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje.

Ši ataskaita bus pagrindas Lietuvai ir EK deryboms dėl investicijų prioritetų 2021–2027 metais.

EK siūlo investuoti į inovacijas ir produktyvumo didinimą, skatinti informacinių technologijų ir elektroninių paslaugų naudojimą, ypač kaimo vietovėse. Mažosios ir vidutinės įmonės sulauktų ES pagalbos konkurencingumui didinti ir naujų rinkų savo produkcijai ieškoti.

Paramos sulauktų energijos vartojimo mažinimo projektai, atsinaujinančioji ir išmanioji energetika, taip pat atliekų kiekio mažinimo ir jų perdirbimo skatinimo projektai bei investicijos, susijusios su klimato kaitos padarinių mažinimu.

Paramos Lietuva gali tikėtis ir viešojo transporto plėtrai, kibernetiniam saugumui užtikrinti, naujų kompetencijų įgijimui, pažeidžiamų asmenų integracijai į visuomenę, prieigai prie kokybiškų medicinos paslaugų.

ES specifinį dėmesį skirtų regionams, kuriuose ekonominė ir socialinė atskirtis didžiausia.

EK rekomendacijos – gegužę

Balandį valstybės narės Europos Komisijai turėtų pateikti savo nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas, o gegužę Europos Komisija pateiks naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas 2019–2020 metams, kuriose bus nurodyti spręstini prioritetiniai klausimai.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...