Karščiausios naujienos tiesiogiai iš įvykio vietos, naujienos iš Lietuvos ir pasaulio

Skvernelis apie Covid-19 testų pirkimo tyrimą: kiekvieną sėkmės istoriją galima sumėšlinti

226

Premjeras Saulius Skvernelis jam Seime iškeltus klausimus dėl greitųjų Covid-19 testų pirkimo sieja su rinkimais. Premjeras tvirtina, kad opozicija bando politizuoti šį klausimą. O LRT Tyrimų skyrių, kuris kiek anksčiau atliko tyrimą apie testų pirkimą, S. Skvernelis kaltina pateikus ne visą informaciją.

S. Skvernelis Seime antradienį turėjo atsakyti į opozicinių frakcijų klausimą, kodėl jis nesustabdė „Vyriausybės rūmuose planuoto, aptarinėto ir koordinuoto pusės milijono greitųjų̨ testų pirkimo, kai tuos pačius testus ir mažesnį̨ kiekį Krašto apsaugos ministerija įsigijo už̌ keturis kartus mažesnę kainą“.

Kaltina klausimą politizavus

Atsakydamas į klausimą, S. Skvernelis pažymėjo, kad visas su greitųjų testų pirkimais susijusias procedūras atliko Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Premjero teigimu, institucijos griežtai laikėsi tuo metu galiojusių viešųjų pirkimų įstatymų.

Taip pat premjeras pridūrė manantis, kad opozicijos klausimas, kaip ir jo formuluotė, tiesiogiai siejasi su rinkimais.

„Kai kurios Seimo narės, pasirašiusios šį klausimą, praktiškai jį daro politiniu ir apeliuoja į rinkiminės kampanijos pabaigą“, – teigė S. Skvernelis.

Skvernelio pasisakymą pamatykite šiame vaizdo siužete:

Jis piktinosi, kad prieš rinkimus įvairūs tyrimai bandomi politizuoti.

„Galime prisiminti taip vadinamą „auksinių šaukštų“ istoriją, kuri labai skambiai nuskambėjo. Bet jeigu šiandien paklausčiau, kuo ji pasibaigė, ji pasibaigė tuo, kad buvo pakenkta socialdemokratų Vyriausybei 2016 m., o toliau pasibaigė visiškai niekuo“, – tvirtino premjeras.

Taip pat premjeras pridūrė, kad kiekvieną sėkmės istoriją „galima, atsiprašant, sumėšlinti „šūdmalos“ pagalba“.

Kritikuoja tyrimą

S. Skvernelis taip pat tikino, kad kiek anksčiau atlikęs žurnalistinį tyrimą, LRT Tyrimų skyrius pateikė ne visą tiesą. Primename, kad anksčiau LRT yra skelbęs, kad Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas S. Skvernelio nurodymu davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį.

„Transliuotojas, atlikdamas „tyrimą“ suklydo, švelniai tariant. Noriu tikėti, kad suklydo. Tiek atlikdamas elementarius veiksmus aritmetinius, tiek teikdamas informaciją visuomenei, nurodydamas nepilną informaciją apie greitųjų testų kainą, pasirašytas sutartis, tiekėjus, rinkos kainas, keltus reikalavimus tiekėjams“, – tvirtino S. Skvernelis.

S. Skvernelis iki paskutinės sekundės išnaudojo visą klausimams į atsakymus skirtą laiką, Seimo statute numatytas 20 minučių, ir baigęs pasisakymą opozicijai protestuojant paliko tribūną. Vėliau opozicijos reikalavimu buvo balsuojama, ar atsakymus pratęsti, tačiau valdančiųjų balsais tam nepritarta.

Teisėsauga atlieka tyrimą

Portalas tv3.lt primena, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. Byloje specialiojo liudytojo statusą gavo ir buvo apklausti Vyriausybės kancleris Lukas Savickas ir S. Skvernelio patarėjas Jonas Kairys.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui skiriamas tuo atveju, kai nepakanka įrodymų asmenį laikyti įtariamuoju, tačiau byloje yra duomenų, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

Greitieji testai pirkti iš bendrovės „Profarma“, jų gamintoja – Austrijos įmonė „Ameda labordiagnostik GmbH“.

Oficialios austriškos „Amedos“ produkcijos platintojos – bendrovės „Pro Aris“ atstovė Lina Mecelicienė yra sakiusi, kad įsigyti greituosius testus už trigubai mažesnę kainą Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė kovo 18 dieną, tačiau dėmesio nesulaukė. Ji tvirtino, kad įmonė pirkėjams Lietuvoje greituosius testus siūlė už vienodą – 3 eurų be PVM kainą.

Tuo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija „Profarmos“ tiektus greituosius testus įsigijo už kelis kartus didesnę kainą – vidutiniškai po 12 eurų už testą. Be to, pirkimas atliktas ypač skubiai – per dvi dienas gavus pasiūlymą, pasirašius sutartį ir tą pačią dieną pervedus visą daugiau nei 6 mln. eurų sumą tiekėjai.

FNTT tyrime įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys. Jis priklauso „Laisvės partijai“, pareiškus įtarimus, jo narystė buvo sustabdyta.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

www.tv3.lt

Comments are closed.