Senolės laiškas suvirpins iki širdies gelmių: rytojaus gali ir nebūti

Kai kurių žmonių gyvenimas yra lenktynės: dėl paaukštinimo darbe, bandant pasiekti tobulas kūno formas, sausio mėnesio išpardavimai. Šiame beprotiškame judėjime nėra laisvos minutės, pristabdyti, apsižvalgyti ir pasakyti: „Gyvenimas yra toks gražus!“ Gali atsitikti taip, kad šio harmonijos jausmo niekada nepajusite, o kartais būna jau per vėlu. Pavyzdžiui, kai tau 83 metai.

Dalinamės senolės laišku, kuris buvo skirtas jos draugei. Labai svarbu kuo greičiau suprasti, tai ką ji rašo laiške. Verta persirašyti paskutinę laiško eilutę ant lapo ir pastatyti jį ten, kur galite matyti kiekvieną dieną, rašoma brightside.me.

„Mieloji, Berta,

Vis daugiau skaitau ir vis mažiau valau dulkes. Sėdžiu kieme, grožiuosi matomu vaizdu nesinervindama dėl jame augančių piktžolių. Praleidžiu daugiau laiko su šeima ir draugais, o ne dirbdama.

Kai tik įmanoma, gyvenimas turėtų būti skirtas mėgautis gaunama patirtimi, o ne kančia. Bandau atpažinti tokias akimirkas ir jas branginti.

Aš daugiau „nebetaupau“: mes naudojame savo porceliano indus ir krištolą kiekvienai ypatingai progai, pavyzdžiui, numetus šiek tiek svoriu, atkimšus kriauklę ar pražydus pirmajam amarilės žiedui.

Aš dėviu savo gerąjį švarką eidama apsipirkti. Mano teorija yra tokia: jei atrodau klestinti, už vieną mažą pirkinių maišą galiu išleisti 28,49 eurus.

Nelaikau brangių kvepalų ypatingoms progoms. Jais kvepinuosi susitikdama su parduotuvių konsultantais ar laukdama banko eilėje.

„Kada nors“ ir „vieną dieną“ praranda savo vietą mano žodyne. Jeigu kažką verta pamatyti ar išgirsti, aš noriu tai patirti dabar.

Aš nežinau, ką darytų kiti, jei jie žinotų, kad rytoj nebebus čia, nors mes tai laikome savaime suprantamu dalyku. Manau, jie skambintų šeimos nariams ir keliems artimiems draugams.

Jie galbūt skambintų keliems buvusiems draugams atsiprašyti už praeities klaidas. Man patinka galvoti, kad jie būtų išėję pavalgyti kinų ar bet kurio kito mėgstamo maisto. Spėju: niekada nesužinosiu.

Būtent tos smulkmenos, kurios liko nepadarytos, mane pykdytų, jei žinočiau, kad mano valandos yra suskaičiuotos.

Pykčiau, nes dar neparašiau laiškų, kuriuos ketinau parašyti vieną iš šių dienų. Pikta ir gaila, kad pakankamai dažnai nesakiau savo vyrui ir tėvams, kaip labai juos myliu.

Ir kiekvieną rytą, kai atmerkiu akis, sakau sau, kad tai nuostabu. Kiekviena diena, kiekviena minutė ir kiekvienas kvėpavimas yra Dievo dovana.

Galbūt mūsų gyvenimas pasirodė kaip daina, tačiau ne tokia, kokios norėjome. Bet kol mes čia, mes vis tiek galime šokti“.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...