Pavojingai senka vanduo, Lietuvoje net upės keičia vagą

Lietuvai gresia hidrologinė sausra, skelbia Hidrometeorologijos tarnyba. Antradienio duomenimis, hidrologinė sausra buvo užfiksuota 24-iose iš 48-uonių vandens matavimo stočių. Jose šiuo metu vandens lygis yra žemesnis už žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį. Lietuvą alinanti sausra artėja prie stichinės nelaimės, o drastiškai kritęs upių vandens lygis tampa pavojingas laivybai, įspėjo Vidaus vandens kelių direkcija.

Hidrologinė sausra, kai vandens atsargos ežeruose, tvenkiniuose ir vandens saugyklose sumažėja daugiau nei statistinis vidurkis.

„Birželio pabaigoje tikslinsime skaičiavimus ir jei sinoptinė situacija nesikeis, Lietuvoje bus skelbiama hidrologinė sausra“, – skelbia tarnyba.

Neryje vandens lygis nukrito žemiau gamtosauginio debito ir pasiekė stichinį lygį.

Gamtosauginis vandens debitas reikalingas, kad būtų užtikrintos minimalios ekosistemos gyvavimo sąlygos. Taip pat nusekusioms upėms būdingas didelis vandens augalų žydėjimas, didesnė vandens tarša, gali gaišti žuvys.

Dubysos, Tatulos ir Nevėžio upėse tetrūksta 1-3 centimetrų nusekimo iki hidrologinės sausros.

Tiesa, vanduo nusekęs ne visur: Šušvės, Akmenos-Danės, Šešupės ir Šventosios upėse vandens lygis daugiau nei 30 cm aukštesnis už žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuojami trumpi ir smarkūs lietūs, tačiau Vidaus vandens kelių direkcija, trečiadienį taip pat įspėjusi dėl nusekusių upių, teigia, jog šalies upės į įprastą lygį grįžtų tik po kelių savaičių labai intensyvaus lietaus.

Dėl sausros keičiasi ir upės vagos

Daugumoje seklių vandens kelių vietų nebeišlaikomi garantiniai gyliai, o kai kuriose vietos apskritai nerekomenduojama intensyvi laivyba.

Tokia situacija susidarė dėl visa šalį alinančios sausros, kuri jau artėja prie stichinės sausros. Net ir intensyviai valant seklumas, vidaus vandens kelių valdytojas nebegali užtikrinti saugios laivybos vandens keliais. Nemuno ruože nuo Kulautuvos link Jurbarko situacija šiandienai yra ypač sudėtinga, Nėries upėje Vilniuje, laivakelyje vis dar išlaikomas 0.75 m. gylis, tačiau šalia laivakelio, o atskirose vietose ir laivakelyje yra povandeninių kliūčių (akmenų ir kt.), todėl laivavedžiai neturėtų plaukioti šioje Neries upės atkarpoje, jeigu laivo grimzlė artima ar didesnė už šį minimalų gylį. Druskininkuose vandens kelio gylis irgi yra artimas 0,75 m.

Iki kritinės ribos nusekusios ne tik didžiosios šalies upės, bet ir upeliai bei kiti vandens telkiniai.

Taip pat laivavedžių prašoma atkreipti dėmesį, kad naudojamų laivų ir kitų plaukiojimo priemonių grimzlė šiomis sąlygomis neturėtų būti didesnė kaip skelbiamas kelio gylis su bent 10 cm atsarga. Vandens lygio svyravimus Nemune per parą lemia ne tik gamtiniai veiksniai, bet ir Kauno hidroelektrinės darbo režimas, todėl skelbiama gylių informacija faktiškai gali keistis.

Vidaus vandens kelių direkcija prašo laivavedžių būti ypač dėmesingais ir stebėti upę. Taip pat atsargiai vertinti upės vagą ir nesivadovauti įpročiais. Kadangi vandens kelio dugnas gali labai greitai keistis, o upės vaga – natūraliai keisti vietą.

Taip nutinka dėl krentančio vandens lygio ir suirusių vandens kelią formuojančių ir palaikančių įrenginių – bunų. Daugiau nei dešimtmetį bunų remontui nebuvo skirtas finansavimas, tad jos nebeatlieka savo vaidmens.

Tokios sausros – klimato kaitos padarinys. Norint, kad šalies upės grįžtų į įprastą lygi reikėtų bent kelių savaičių labai intensyvaus lietaus.

 

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...