Michailą Gorbačiovą karo nusikaltimais apkaltino šeši Lietuvos piliečiai

Šeši Lietuvos piliečiai padavė skundą buvusiam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui dėl karo nusikaltimų.

Jų ieškinys susijęs su mirtinais susirėmimais Vilniuje 1991 m. sausį po to, kai Baltijos šalis paskelbė savo nepriklausomybę. Per išpuolį žuvo 14 neginkluotų civilių, o daugiau nei 700 žmonių buvo sužeisti.

Artėjant 31-osioms susirėmimų metinėms, aukų artimieji dar kartą ragino laikytis teisingumo.

Šeimos M. Gorbačiovą apkaltino sovietų kariuomenės valdymu ir nesugebėjimu užkirsti kelio „tarptautiniam nusikaltimui“ prieš Lietuvos piliečius.

2019 metais Lietuvos teismas už karo nusikaltimus nuteisė dešimtis sovietmečio pareigūnų, tačiau prokurorai atsisakė tirti buvusį SSRS vadovą.

„Akivaizdu, kad be derinimo su M. Gorbačiovu karinių pajėgų veiksmai nebūtų buvę įmanomi“, – sakė Robertas Povilaitis, kurio tėvas buvo vienas iš 14 aukų.

Povilaitis mano, kad teismo procesas yra „labai svarbus“ ir sako, kad „teisingumas nėra baigtas“, kol Gorbačiovas nebus patrauktas atsakomybėn.

Po 50 metų trukusios sovietinės okupacijos Lietuva susibūrė už nepriklausomybę ir bandė neleisti Sovietų Sąjungai iš naujo primesti savo konstituciją.

1991 m. sausio 13 d. tūkstančiai nepriklausomybės aktyvistų buvo susirinkę prie radijo ir televizijos bokšto bei kitų svarbių sostinės pastatų.

Dauguma 67 žmonių, nuteistų už karo nusikaltimus už smurtinį susidorojimą, buvo teisiami už akių, įskaitant buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovaskuris mirė 2020 m.

Keli sovietmečio Lietuvos pareigūnai už savo veiksmus buvo įkalinti, kiti įtariamieji Rusijoje ir Baltarusijoje liko uždrausti. Atsisakymas tirti Gorbačiovą, kuriam dabar 90 metų, taip pat supykdė aukų šeimas.

Sovietų Sąjunga vėliau 1991 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. pripažino trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – nepriklausomybę. Nuo tada jos tapo NATO ir Europos Sąjungos narėmis.

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer