Lietuviai palaiko dvigubą pilietybę su 43 šalimis, bet ne Rusijos

Sekmadienį vykusiame referendume lietuviai didžiule balsų dauguma pritarė Konstitucijos pataisoms, leidžiančioms tam tikroms valstybėms suteikti dvigubą pilietybę.

Pasiūlymui pritarta surinkus apie 71,9% balsų, o prieš – kiek daugiau nei 26%, rodo preliminarūs rezultatai. Rinkimuose dalyvavo daugiau nei 52,6 proc.

Jeigu jis būtų priimtas įstatyme, būtų pakeistas šalies Konstitucijos 12 straipsnis, kad lietuviai galėtų įgyti antrąją pilietybę neprarasdami gimimo pilietybės.

„Ne moraliai pateisinama“

Šiuo metu dviguba pilietybė suteikiama tik kiekvienu konkrečiu atveju ir ją gauti labai sunku, tačiau dabar ji gali būti leistina, nors tik 43 šalyse, kurios atitinka „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus“.

Tai yra ES valstybės narės, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybės – Norvegija, Šveicarija, Lichtenšteinas ir Islandija. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės, įskaitant Albaniją, Australiją, Kanadą, Čilę, Izraelį, Japoniją, Meksiką, Juodkalniją, Pietų Korėją, Turkiją ir JAV pjūvis.

Tačiau ji neįtraukia Rusijos, nepaisant to, kad rusiškai kalba daugiau nei 8% Lietuvos gyventojų.

Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT publikuotame nuomonių straipsnyje tokį pasirinkimą kritikavo filosofas Viktoras Bachmetjevas.

„Iš esmės baiminamasi, kad Lietuvos rusakalbiai gyventojai gaus rusiškus pasus ir jie taps žaidimo korta tarp dviejų šalių“, – rašė jis.

„Toks mąstymas kyla iš abejonių dėl rusakalbių lojalumo mūsų šalyje, tačiau tai nėra nei faktiškai pagrįsta, nei morališkai pateisinama“, – teigė jis.

Neigiamas grynasis migracija

Osnabruko universiteto Migracijos tyrimų ir tarpkultūrinių studijų instituto duomenimis, nuo 1990 m., kai Lietuva atgavo nepriklausomybę nuo buvusios Sovietų Sąjungos, migracijos saldo buvo nuolat neigiama. Bendras gyventojų skaičius sumažėjo 5,8% (300 000 žmonių).

Šalies įstojimas į ES 2004 m. paspartino tendenciją, kai lietuviai pirmiausia migruoja dėl ekonominių priežasčių. Šie emigrantai negalėjo įgyti savo gyvenamosios šalies pilietybės nepraradę lietuvybės.

Vyriausybės duomenimis, 2016 m. ir 2017 m. įgiję dar vieną Lietuvos pilietybės neteko 744 ir 720 žmonių. Praėjusiais metais toks pat likimas jų ištiko 982.

Didžioji dauguma jų įgijo kitą Europos pilietybę: 284 tapo norvegai, 175 buvo natūralizuoti vokiečiai, 121 tapo švedu ir 99 įgijo Didžiosios Britanijos pilietybę.

Referendumas vyko sekmadienį tuo pat metu, kai vyko pirmasis šalies prezidento rinkimų turas ir dar vienas referendumas dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo.

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer