Lietuviai „ant popieriaus“ vidutiniškai uždirba 1252 eurus, tačiau moterys gauna mažiau

Gyventojų pajamos ir toliau nuosekliai didėja. „Sodros“ duomenimis, draudžiamosios gyventojų pajamos per pusmetį paaugo 9 proc.

Atlyginimai daugiausia didėjo mažų pajamų gavėjams – tiems, kurie gaudavo mažiau nei minimalią algą. Jie galėjo džiaugtis 10 proc. prieaugiu.

Skiriasi ir pajamos regionuose. Didžiausia dalis, kuri gauna mažiausias pajamas, gyvena pasienio teritorijose – Pagėgių, Visagino, Tauragės, Skuodo ir Šalčininkų savivaldybėse. „Sodros“ atstovų teigimu, didesnis regionų nutolimas nuo pramonės centrų taip pat daro įtaką. Mažiausia minimalaus atlyginimo neuždirbančių gyventojų dalis buvo Mažeikių, Elektrėnų ir Kauno rajono savivaldybėse.

Pagal profesijas daugiausia pajamos augo informacinių technologijų (IT) specialistams, analitikams, ugniagesiams, dėstytojams ir mokytojams. Jiems atlyginimai didėjo daugiau kaip 15 proc. O vilkikų vairuotojai, statybininkai, turgaviečių pardavėjai turėjo susitaikyti su mažiausiu augimu.

Šalies moterų pajamos išlieka mažesnės nei vyrų, tačiau pastarasis ketvirtis jas turėjo nuteikti kiek optimistiškiau – jų atlyginimai augo sparčiau ir siekė 10 proc. O vyrai galėjo džiaugtis 7,5 proc. prieaugiu.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės teigimu, didesnį moterų atlygio pokytį padidino tai, kad augo profesijų, kur moterų dirba daugiausia, atlyginimai. „Atotrūkis mažėja ir per metus jis sumažėjo apie tris procentinius punktus“, – pažymėjo specialistė.

Didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų buvo IT, inžinerijos ir sveikatos apsaugos srityse.

Vyrų ir moterų atotrūkis

Lietuvoje fiksuojamas vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų atotrūkis yra artimas ES vidurkiui.

„Tai rodo, kad nesame kažkuo unikalūs, tačiau labai svarbu, kad tas atotrūkis ilgainiui mažėtų, nes jis lemia ne tik mažesnes pajamas dirbant, bet vėliau ir mažesnes išmokas bei mažesnes socialines garantijas moterims“, – sakė K. Zitikytė.

Šis atotrūkis skirtingose amžiaus grupėse nėra vienodas. Labiausiai skiriasi 30­­­–39 metų vyrų ir moterų pajamos – skirtumas siekia 19,3 proc. Vėliau atotrūkis po truputį mažėja, kol vėl paauga atėjus pensiniam amžiui. Tokią tendenciją lemia tai, kad darbo rinkoje ilgiau išlieka darbuotojai su didesnėmis pajamomis, vadovai. Daugumą šių pozicijų Lietuvoje užima vyrai.

Motinystė ir šeimos narių globa kuriam laikui išstumia moteris iš darbo rinkos. Dažniausiai nuo 20 iki 29 metų darbuotojai stengiasi įsitvirtinti darbo rinkoje ir pagimdžiusių moterų pajamos atostogų metu yra tarsi „įšaldomos“. Mažiau uždirbančios moterys sumoka mažiau mokesčių ir gauna mažesnes pensijas.

Vyrai Lietuvoje gyvena maždaug 7 metus trumpiau. Mirus sutuoktiniui moteriai mokama našlystės pensija dažniausiai būna mažesnė nei šeimos vyro pajamos. Vidutiniškai vyrai pensijoje, išdirbę reikiamą stažą, gauna 409 eurus, ir tai yra penktadaliu daugiau, nei gauna pensininkė moteris. Tai dar labiau stumia senyvo amžiaus moteris į skurdą.

Situacija po truputį švelnėja. Daugėja vyrų, einančių tėvystės (iki vaikui sueis 3 mėnesiai) atostogų. 2006 m., kai buvo įvesta tėvystės atostogų tvarka, ja pasinaudojo 3,1 tūkst. tėvų, o pernai tokių buvo jau 16 tūkst. Palyginimui, motinų rodiklis 2018 m. buvo 25 tūkst.

Visgi vaiko priežiūros atostogų išmokas gauna tris kartus mažiau vyrų nei moterų. Tačiau šis skaičius irgi pamažu auga – per 12 metų jis pakilo nuo 3,3 tūkst. iki 10,1 tūkst.

Pirmaisiais vaiko auginimo metais tokias išmokas gauna 93 proc. moterų ir tik 7 proc. vyrų. Visgi antraisiais metais vyrų dalis padidėja iki 38 proc. Tokia situacija yra susijusi su išmokų tvarka. Antraisiais metais mokama visa išmoka, neatsižvelgiant į tėvų pajamas. Beveik visi antrais metais vaiko priežiūros išmokas gaunantys vyrai dirba, todėl tai reiškia, kad namuose su vaikais vis viena lieka moterys.

„Šeimos trumpuoju laikotarpiu pasirenka gauti didesnes pajamas, bet tai lemia, kad moterys ilgiau negrįžta į darbo rinką, gauna mažesnes išmokas ir pensijas“, – tokios tvarkos problemą dar kartą nurodė K. Zitikytė.

Nuo 2019 m. vaiko priežiūros išmokas gali gauti ir seneliai. Kol kas šalyje jų yra nedaug –  125.

Lietuva priskiriama prie dosnesnes vaiko priežiūros išmokas mokančių šalių. Mūsų šalis patenka tarp 13 ES valstybių, kuriose vaiko priežiūros apmokėjimas vertinamas kaip „geras“. Tik 10 ES šalių  tokios išmokos mokamos daugiau nei 8 mėnesius.

Visgi, kaip ir daugelyje ES valstybių, Lietuvoje nėra numatytos neperleidžiamos atostogos vienam iš tėvų. ES siūlo įteisinti naują direktyvą, numatančią tokią galimybę, taip skatinant vyrus skirti daugiau laiko tėvystei.

www.alfa.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...