Lietuva kalėjimą paverčia migrantų priėmimo centru

Įspėjusi vos kelias savaites, Lietuvos pasieniečių tarnyba didelį kalėjimą šalies pietvakariuose pavertė didžiausiu šalies migrantų centru.

Rugsėjo pabaigoje pervadintame vadinamajame Kybartų užsieniečių registracijos centre gyvens mažiausiai 700 žmonių.

Iki šiol ten buvę kaliniai buvo perkelti į kitas įstaigas visoje šalyje.

„Pripažinkime, neskamba gerai sodinti migrantus į kalėjimą“, – „Euronews“ sakė tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Lietuvos „Caritas“ pirmininkas Arūnas Kucikas.

„Bet atsižvelgiant į Lietuvos situaciją – kad mes neturėjome infrastruktūros ir nebuvome tokiems skaičiams pasiruošę – tai iš tikrųjų yra nemažas pagerėjimas.

Lietuvos vyriausybė nuo gegužės stengiasi apgyvendinti apie 4 200 migrantų, kurie kirto jos sieną su Baltarusija – išorine ES siena.

Vilnius kaltina Baltarusijos vyriausybę siunčiant į sieną migrantus, tarp kurių daugelis yra irakiečių, siekiant destabilizuoti Europos Sąjungą. Manoma, kad tai yra kerštas už ES sankcijas Minskui už tai, kad po ginčijamų prezidento rinkimų jis susidoroja su nesutarimais.

Migrantams padeda nelegaliai patekti į Lietuvą, Latviją ar Lenkiją, o kai kuriais atvejais net verčiami policijos pareigūnai su riaušių skydais ir ginklais.

Reaguodamos į tai, trys su Baltarusija besiribojančios ES valstybės – Lietuva, Latvija ir Lenkija – įteisino vadinamuosius „atstūmimus“, kuriais jų pasienio tarnybos verčia migrantus grįžti į Baltarusiją.

Lietuvos pasieniečiai teigia nuo rugpjūčio atstūmę daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Po šių priemonių naujų migrantų atvykimas kiek sulėtėjo ir ES derėjosi su Irako vyriausybe dėl tiesioginių skrydžių į Minską sustabdymo.

Tačiau tiek situacija pasienyje, tiek naujai atvykusių migrantų apgyvendinimas Lietuvos viduje sukėlė didelį susirūpinimą.

Šimtai vienišų vyrų, kurie dabar liks Kybartų kalėjime, mėnesius gyveno palapinėse Rudninkų kaime. Stovykloje, anot Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, susiformavo kastų sistema, kai vieni migrantai plėšia kitus, apmokestindami naudotis tualetu ar net stumdami žmones į prostituciją. Nuo šio mėnesio Lietuvos vyriausybė teigia, kad migrantai nebegyvena palapinėse ir kad visi turi stogą virš galvos.

„Kybartų kalėjimas yra gana gerai įrengtas“, – sakė A. Kucikas. „Bus daugiau privatumo, nes mažiau žmonių dalijasi kambariu nei anksčiau, yra šildymas, erdvė judėti, sportuoti ir gauti šilto maisto.

Kalėjimo viduje migrantai skirstomi pagal tautybę į sektorius – „kad būtų išvengta konfliktų“, anot Lietuvos pasieniečių. Kiekvienas sektorius gauna laiko tarpsnius naudotis stadionu, sporto sale, biblioteka ir kitomis laisvalaikio erdvėmis. Visi sektoriai turi savo krepšinio aikšteles, treniruoklių įrangą ir valgomojo zoną.

Labiausiai pažeidžiami žmonės, pavyzdžiui, moterys ar šeimos su vaikais, buvusiame kalėjime negyvens. Dažniausiai jie buvo atvežti į sostinę Vilnių, kur įrengtas senas benamių prieglaudos centras. „Ką galime patikrinti, tikrai nebėra žmonių, gyvenančių palapinėse“, – sakė A. Kucikas.

Kitas žingsnis bus suteikti migrantams ką nors veikti, kol jie laukia, kol bus išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai. Neseniai lietuvių kalbos pradėjo mokytis 200 vaikų grupė. Tai svarbus žingsnis, nes iš 4200 į Lietuvą atvykusių žmonių apie 500 yra vaikai. Didesnė problema, anot Kuciko, yra rimčiau sergančių žmonių sveikatos priežiūra. Neseniai migrantų būsto centre Rukloje, vidurio Lietuvoje, mirė mažas vaikas. Vaiko seniai patirti galvos sužalojimai liko negydyti ir tapo mirtini.

„Tai buvo labai tragiškas įvykis“, – prisipažįsta Kucikas. „Dabar tikrai turime pagerinti migrantų galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugų, viršijančių pirminį lygį. Gerai tai, kad nors Lietuvai dabar gali kilti sunkumų, bent jau yra noro, kad viskas būtų geriau.“

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer