Lietuva buvo ištikima Baltarusijos opozicinio judėjimo sąjungininkė, priimdama savo tremtyje esančius lyderius ir viena pirmųjų, taikančių sankcijas Aleksandrui Lukašenkai.
Tačiau, be pasidalijimo siena, kas skatina šią paramą?
Užuominai tenka grįžti į praėjusių metų pabaigoje Lietuvos sostinėje Vilniuje vykusias neeilines valstybines laidotuves. Jis buvo skirtas sukilėliams, dalyvavusiems 1863 m. sausio mėn. sukilime, kurio tikslas buvo atkurti Lenkijos ir Lietuvos sandraugą. Jų palaikai buvo aptikti 2017 metais vykdant darbus prie Vilniaus įžymybės Gedimino kalno.
Abiejų Tautų Respublika, gyvavusi 1569–1795 m., apėmė didžiulę šių dienų Europos teritoriją, įskaitant Baltarusiją ir Ukrainą.
Taigi sukilėlių Konstantino Kalinovskio ir Zygmunto Sierakovskio laidotuvės yra nuoroda į bendrą Baltarusijos ir Lietuvos istoriją.
Tądien Vilniuje į pamaldas atvyko tuometiniai Lenkijos ir Lietuvos prezidentai.
Lukašenka, jų kolega Baltarusijoje, nedalyvavo. Tačiau buvo rodomas baltai raudonai baltų vėliavų vandenynas.
Vėliava – dabar Baltarusijos opozicinio judėjimo simbolis po ginčijamų prezidento rinkimų rugpjūtį – buvo įvesta 1918 m. Ji trumpam vėl pasirodė 1990-ųjų pradžioje, kol vėliau tą dešimtmetį Lukašenka uždraudė ją uždrausti raudonai ir žaliai.
„Mes [Belarus and Lithuania] šimtmečius buvo kartu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tačiau retas nori tai pabrėžti, iš dalies dėl kiek kitokios, tarkime, 1863-1864 m. sukilimo, aiškinimo“, – vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio Sąjūdis lyderių Arvydas Juozaitis. “, – sakė „Euronews“.
„Kalinausko laidotuvės [Lithuanian spelling of Kalinowski] Tikiu, kad 2019 m. pabaigoje pasikeitė žaidimas.
„Tai pasirodė gana grėsminga autoritarinei Baltarusijai. Tai buvo tada, kai pradėjome matyti nacionalinę balta-raudon-balta baltarusių bangą.
Baltarusiją ir Lietuvą sieja ne tik 1863 m. sausio mėn. sukilimas. Bendra istorija yra gilesnė. Jie buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis nuo XIII a. iki 1795 m. ir vėl kartu, trumpai, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika – arba Litbel – 1919 m. maždaug pusę metų sudarė šiuolaikinę Baltarusiją ir Rytų Lietuvą.
„Jis buvo sukurtas susijungus Lietuvos Tarybų Socialistinei Respublikai ir Baltarusijos Socialistinei Tarybų Respublikai“, – „Euronews“ sakė parlamentaras Emanuelis Zingeris.
„Respublika buvo išformuota po to, kai Lenkijos-sovietų karo metu Lenkijos kariuomenė perėmė jos reikalaujamą teritoriją Rytų Lietuvoje.
„Taigi, trumpai tariant, mūsų dvi tautos buvo kartu ir liejo kraują daug kartų per mūsų šimtmečių istoriją.
Kitiems, pavyzdžiui, Lietuvos europarlamentarui Petrui Austrevičiui, Lietuvos ir Baltarusijos ryšys siejamas su tuo, kad abi buvo sovietų kontroliuojamos.
„Mes šiuo atžvilgiu gerokai viršijame ES vidurkį [supporting Belarus’ opposition movement]“, – sakė Austrevičius.
„Tačiau mūsų gausa ir įsitraukimas manęs nestebina, nes tiek Baltarusija, tiek Lietuva visada buvo labai artimos – istorijos, kultūros ir ekonomikos prasme.
„Dėl to mes linkę geriau suprasti Baltarusiją ir jautriau reaguojame į tai, ką dabar išgyvena mūsų rytinė kaimynė.
Atvirai kalbant, kai kurios kitos, tolimesnės Europos tautos to negali suprasti, nes jos niekada nebuvo sovietinėje imperijoje ir nepatyrė žiaurumo“.
Kitas istorinis Baltarusijos ir Lietuvos santykių aspektas yra ryšys tarp tautinių judėjimų abiejose šalyse nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos laikais.
„Daug kalbėta apie mūsų bendrą istoriją, bet daugelis pamiršta, kad Lietuvoje įsibėgėjus tautiniam sąjūdžiui Sajudžiui, palaikėme labai glaudžius ryšius su Baltarusijos liaudies frontu, ypač su vienu iš jo lyderių Stanislavu Šuškevičiumi. “, – sakė buvęs šalies valstybės saugumo departamento vadovas, pagal profesiją filosofas Mecys Laurinkus.
„Dešimtojo dešimtmečio pradžioje padėjome Frontui surengti suvažiavimą Vilniuje. Deja, valdžioje Lukašenkai jėgos dvasia išblėso.”
Kiekvieną darbo dieną 1900 CEST parodoje „Atskleisti Europą“ pristatoma Europos istorija, kuri pranoksta antraštes. Atsisiųskite Euronews programėlę, kad gautumėte įspėjimą apie šią ir kitas aktualias naujienas. Jis pasiekiamas „Apple“ ir „Android“ įrenginiuose.
