Kodėl Lietuva yra poliarizuota dėl Rusijos karo Ukrainoje

Rusijos karinė invazija į Ukrainą sulaukė nuožmios Europos pasmerkimo.

Bet ne visose srityse.

Daugelyje Rusijos kaimyninių šalių, ypač tose, kurios kadaise priklausė SSRS, nedidelė, daugiausia rusakalbių, mažuma išreiškė paramą invazijai ir gynė Putino tikslus.

Vienas iš pavyzdžių – nedidelė Baltijos valstybė Lietuva, kuri ribojasi su Rusijos Kaliningrado anklavu.

Lietuvos mokslo tarybos duomenimis, iki 15% Lietuvos gyventojų yra rusakalbiai, o rusai yra antra pagal dydį tautinė bendruomenė Lietuvoje.

„Tai beprotybė“

25 metų Sasha Danilkova, gimusi ir augusi Lietuvoje, kalba tik rusiškai.

Nors Danilkova save apibūdina kaip lietuvę, pusė jos šeimos yra rusakalbiai, kilę iš rusų ir ukrainiečių.

„Aš esu visiškai prieš karą. Tai beprotybė“, – sakė ji. Putinas ir jį supantys žmonės išprotėjo.

Tačiau Danilkovos požiūris į karą visiškai prieštarauja jos tėvų ir šeimos, ypač vyresnių, požiūriui.

„Sako, taip, liūdna, kad žmonės mirs“, – sakė ji. „Tačiau kai kurie mano šeimos nariai mano, kad karo reikėjo ir Putinas yra teisus.

„Keisčiausia“ jai pasirodė tai, kad tokį palaikymą garsiausiai išreiškė jos šeimos ukrainiečiai, kurie turi giminių šalyje.

Nors Lietuvos rusakalbių mažumos požiūris į karą nebuvo tirtas, kitos apklausos yra orientacinės.

Viename Lietuvoje atliktame Europos vertybių tyrime 54% asmenų, kurių gimtoji kalba buvo rusų, sutiko su Maskvos pastūmėtu teiginiu, kad Rusijos politika yra adekvatus atsakas į JAV ir NATO veiksmus, nukreiptus prieš ją.

Dar 48 procentai respondentų teigė manantys, kad Krymas, kurį Maskva aneksavo nuo Ukrainos 2014 metais, teisėtai priklauso Rusijai.

„Situacija toli gražu nėra rožinė“

Danilkova tvirtino, kad už jos šeimos proputiniškų simpatijų slypi amžius.

„Vyresnės kartos lietuviai yra artimesni rusų žmonėms“, – sakė ji. „Jie vartoja tik rusiškas žinias ir dažniausiai kalbasi su kitais rusakalbiais.

„Jie negirdi kitų požiūrių“, – pridūrė Danilkova.

Nepriklausomai nuo šaltinio, Lietuvos rusakalbių pažiūros daro įtaką visuomenei.

Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų direktorė dr. Margarita Šešelgytė teigė, kad jie kuria „paviršutinišką įtampą“.

Ji sakė, kad daugelis rusakalbių bendruomenės yra susirūpinę dėl vyriausybės iniciatyvų pervadinti Lietuvos Rusų dramos teatrą Vilniuje dėl Ukrainos karo, taip pat sovietinių statulų demontavimo.

Į rusakalbius lietuviai taip pat vis dažniau žiūri įtariai, anot Šešelgytės.

„Yra tam tikri stereotipai, sukeliantys nepasitikėjimą“, – sakė ji ir pabrėžė, kaip rusakalbių ketinimai stoti į Lietuvos kariuomenę viešose diskusijose buvo sutikti įtariai ir priešiškai.

„Praeityje tai niekada nesukėlė problemų“

Visgi Rusijos įtaka susijusi ne tik su amžiumi.

Šešelgytės teigimu, Lietuvos rusakalbėse mokyklose parama Rusijai ir Putinui yra „gana didelė“.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis mokytojų mokyklose buvo rusai, be to, vartoja rusų kalbą, kuri „padeda susikurti tapatybę, kas jie yra“.

„Mokyklos yra vietos, kur Rusijos propaganda ir dezinformacija vis dar pasiekia jaunesnįjį visuomenės segmentą“, – sakė Šešelgytė.

„Tai iššūkis, apie kurį turime galvoti“.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 48 rusiškos mokyklos, kuriose kasmet mokosi apie 14 000 mokinių.

Siekdama apriboti Rusijos įtaką, Lietuva 2022 metais uždraudė Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalus bei užblokavo daugybę Rusijos naujienų kanalų internete.

Tačiau Šešelgytė sakė, kad situacija Lietuvoje „nėra tokia bloga kaip kitose Baltijos šalyse“, kur yra didelės rusakalbių mažumos.

Viena iš priežasčių, anot jos, yra ta, kad Lietuvos rusakalbiai yra gerai integruoti.

„Jie dalyvauja valstybės tarnyboje, studijuoja tame pačiame universitete, lanko tuos pačius restoranus, tuos pačius barus… ko nėra kitose Baltijos šalyse, kur yra didesnė segregacija“, – sakė ji.

Rusakalbiai Latvijoje ir Estijoje, kur jie sudaro apie 25 procentus gyventojų, ilgą laiką susidūrė su politiniais ir socialiniais sunkumais nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 m.

Didelė dalis vis dar nėra įgiję pilietybės, o tai reiškia, kad jie negali balsuoti ar užimti pareigų nacionaliniame arba Europos Parlamente.

„Karas neleidžia sukurti pilkosios zonos“

Šešelgytė sakė, kad Lietuvos rusakalbių mažumos reikalai „gerėja“, kai keičiasi kartos, nepaisant problemų, susijusių su karu.

Lietuva yra viena aktyviausių ir garsiausių Ukrainos rėmėjų visame pasaulyje.

„Baltic News Service“ apklausa rodo, kad apie 50% lietuvių paaukojo pinigų ar rado kitų būdų padėti Ukrainai.

Toks bendras klimatas, sakė Šešelgytė, verčia rusakalbius lietuvius nesutikti su karu.

„Kare nėra vietos pilkajai zonai, – sakė ji. – Ji yra arba balta, arba juoda, ir tu turi užimti vieną pusę.

Šias pastangas palaikė ir veiksminga vyriausybės žinia, atitolusi Lietuvos rusakalbius nuo konflikto už savo sienų.

„Tai, ką mums pavyko padaryti, yra perduoti žinią, kad karą sukelia Rusijos režimas ir kad rusakalbiai yra saugūs“, – sakė ji. „Tai ne raganų medžioklė.

„Turime išlikti vieningi“, – pridūrė ji.

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer