Joninių laužas gali atsirūgti – baudos siekia 1200 eurų

„Kiek laužų, kiek laužų kibirkščiuoja aplink“ dainavo legendinė grupė „Hiperbolė“. Ne vienam ši daina suskamba žiūrint į liepsnojančius Joninių ir vasaros atributus. Tačiau neatsakingas ugnies kūrenimas gali sukelti nepataisomų padarinių ir užtraukti tūkstantines baudas.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos gaisrų prevencijos skyriaus vyriausias specialistas Audrius Gudžiauskas portalui tv3.lt pasakojo, kad vyraujant tokiems kaitriems orams kai kuriuose miškuose ar pievose yra labai didelis gaisrų pavojus, tad laužavietę reikia pasirinkti labai atsakingai.

Svarbus atstumas

Pagal gaisrinės saugos reikalavimus, laužus galima kūrenti ne arčiau kaip 30 metrų iki pastatų. Jei žmonės nori įkurti ugnį mobiliose šašlykinėse ar kepsninėse, tada atstumas iki pastato negali būti mažesnis nei 6 metrai.

„Miškuose laužus kurti draudžiama, ypatingai gaisrams kilti palankiu laikotarpiu“, – pasakojo A. Gudžiauskas.

Specialisto teigimu, kai nėra sausros ar didelių karščių, laužus miškuose galima kurti tik specialiai įrengtose laužavietėse, kurios dažniausiai būna pastatytos stovyklavietėse.

„Tos laužavietės įrengtos pagal specialius reikalavimus, aplink jas negali būti jokių degių medžiagų, turi būti nedegus gruntas. Tik tose vietose galima kurti laužus“, – teigė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos atstovas.

Pasak A. Gudžiausko, tiek gaisrininkai, tiek miškininkai griežtai draudžia patiems savavališkai išsirinkti vietą ir joje kurti laužą.

Nesaugo vaikų

A. Gudžiauskas įspėjo, kad kuriant laužą svarbu nepamiršti daugybės saugumo reikalavimų.

„Laužų negalima kurti, kai pučia stiprus vėjas, nes tada toli nunešamos kibirkštys“, – tvirtino specialistas.

Gaisrininkas pasakojo, kad žmonės dažnai neteisingai bando įkurti laužą, įpila per daug degaus skysčio.

„Negalima daug jo pilti. Jis gana greitai garuojantis skystis ir, uždegus degtuką, įvyksta didelis ir staigus liepsnos pliūpsnis, kuris neretai apdegina žmones“, – dėstė specialistas.

A. Gudžiauskas ragino atkreipti dėmesį, kad svarbu, jog kuriant laužą, arti nebūtų vaikų.

„Kartais tėvai jiems patiems leidžia uždegti degtuką ir įmesti į laužą. Pasitaiko tokių atvejų, kad vaikai nusidegina, nes būna pripilta labai daug degaus skysčio“, – pasakojo specialistas.

Pašnekovo teigimu, degant laužą nerekomenduojama naudoti benzino, geriau pasitelkti specialų degų skystį.

Negalima palikti be priežiūros

A. Gudžiausko tvirtinimu, labai svarbu nepamiršti ir nepalikti laužų be priežiūros, nes kilęs vėjas gali nunešti dar rusenančias žarijas, kurios gali sukelti didžiulį gaisrą.

„Jeigu jau sumanyta kūrenti laužą, tai jis turi būti nuolat prižiūrimas“, – sakė specialistas.

Pašnekovas teigė, jog vėjas gali ne tik nunešti žarijas, bet ir jas įpūsti, tad be priežiūros paliktas laužas gali įsiliepsnoti ir sukelti milžinišką nelaimę.

Pasak A. Gudžiausko, prieš išvykstant ar einant miegoti, degantį ar rusenantį laužą privalu visiškai užgesinti, užpilti vandens ar žemių.

Piniginė plonėtų nuo dešimt iki tūkstančio eurų

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos specialistas sakė, kad tikslios statistikos, kiek neatsakingas laužų kūrenimas sukelia gaisrų, nėra.

„Tačiau kiekvienais metais pasitaiko, kad reikia vykti dėl šašlykinių, kepsninių, nuo laužų įsiplieskusius gaisrus“, – pasakojo A. Gudžiauskas.

Pasak pašnekovo, dažniausiai laužams pasirenkama netinkama vieta, nors atstumas nuo pastatų ir išlaikomas.

„Laužas kūrenamas sausose pievose ir jis sukelia gaisrą atviroje teritorijoje, išplinta į didelius plotus. Jeigu arti miškas, tai kelia didelį pavojų“, – kalbėjo specialistas.

A. Gudžiausko teigimu, jei laužas kūrenamas arčiau nei 30 metrų nuo pastato, tai gali užtraukti 10–70 eurų baudą.

Jei nesilaikoma miško gaisrinės saugos taisyklių, baudų dydžiai prasideda nuo 30 eurų. Jei gaisras nuo laužo išplinta į mišką, priklausomai nuo padarinių, bauda gali siekti net 560–1200 eurų.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...