Įspūdingas finišas – Šimonytė paskutinėmis minutėmis aplenkė Nausėdą

Antrajame prezidento rinkimų ture susitiks Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, tai paaiškėjo po sekmadienį vykusio pirmojo prezidento rinkimų turo. Suskaičiavus visų 1972 apylinkių balsus paaiškėjo, kad I. Šimonytė surinko 31,13 proc. rinkėjų balsų, o G. Nausėda liko antras (30,95 proc.). I. Šimonytė pelnė 438 754 tūkst. balsų , o G. Nausėda – 436 107 balsus.

Už borto liko daugiau kaip 277 tūkst. balsų (19,72 proc.) surinkęs Saulius Skvernelis.

Papildyta 8.31 val.

Vilniaus mieste didžiąją dalį rinkėjų balsų (42,57 proc.) surinko I. Šimonytė, G. Nausėda liko su daugiau kaip 26 proc., o S. Skvernelis pelnė daugiau kaip 13 proc. balsų.

Kaune pasirodė rezultatai iš visų apylinkiųi (91). Čia laimėjo I. Šimonytė, surinkusi daugiau nei 37 proc., G. Nausėda liko antras su daugiau nei 31 proc.

Klaipėdoje suskaičiavus visų apylinkių rezultatus, nugalėjo G. Nausėda, surinkęs daugiau nei 36 proc. I. Šimonytė liko su daugiau nei 27 proc.

Panevėžyje, suskaičiavus visų 29 apylinkių balsus, laimėjo I. Šimonytė (daugiau nei 33 proc.) ir G. Nausėda (daugiau nei 32 proc.).

Šiaulių mieste, suskaičiavus visų 34 apylinkių duomenis, nugalėjo G. Nausėda (daugiau nei 33 proc.), antroje vietoje I. Šimonytė (daugiau nei 27 proc.).

Šimonytės pergalės šokį žiūrėkite:

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė BNS pirmadienio rytą sakė, jog dar laukiama rezultatų iš kelių apylinkių JAV ir Kanadoje.

Į antrąjį rinkimų turą nepatekęs premjeras S. Skvernelis nurungė konkurentus trijų rajonų savivaldybėse – Akmenės, Kelmės ir Širvintų.

Dar trijose savivaldybėse – Šalčininkų, Vilniaus rajono ir Visagino – pirmauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, tačiau pagal visų apylinkių duomenis jis liko šeštoje vietoje, surinkęs 4 proc. balsų.

Ketvirtas pirmajame prezidento rinkimų ture liko opozicinių socialdemokratų iškeltas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. Jis surinko 4,79 proc. balsų. Nežymiai nuo jo atsiliko penktoje vietoje likęs filosofas Arvydas Juozaitis – jį palaikė 4,69 proc. rinkjėjų.

Parlamentaras Mindaugas Puidokas sulaukė 2,58 proc. balsų, Seimo narys, Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis – 0,79 proc., europalamentaras Valentinas Mazuronis – 0,65 proc. paramos.

Antrasis turas vyks gegužės 26 dieną kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.

Nausėda: su lengvąja mašina aplenkėme partinius tankus

Įžengus G. Nausėdai į štabą pasigirdo plojimai, komandos nariai pradėjo skanduoti „Gitanas”. Į tai G. Nausėda atsakė šaukdamas „komanda“.

„Chebra, jūs bent supratot, ką mes padarėm? Kartais, atrodo, partiniai tankai kažkur važinėja, o mes su lengvąja mašina važiuojam ir nepaisant to pralenkiame tuos tankus“, – į savo komandą ir gerbėjus kreipėsi G. Nausėda.

Pirmąjį turą laimėjęs G. Nausėda teigė, kad antrajame ture nėra lengvų konkurentų ir susigrums su tuo, kurį parinko Lietuvos žmonės. Rinkėjai parinko Ingridą Šimonytę.

Kandidatas mano, kad už I. Šimonytę būtų geresnis prezidentas tuo, kad yra nepartinis ir jam nereikėtų nutraukti jokių partinių ryšių. Taip pat kaip savo privalumą G. Nausėda mato tai, kad yra dirbęs ir valstybiniam, ir privačiam sektoriuje.

G. Nausėda teigė, kad per artimiausias dvi savaites tikisi daugiau važinėti po Lietuvos regionus. Šią veiklą teko šiek tiek nustumti į šalį dėl didelio debatų kiekio.

G. Nausėda sakė, kad nespėjo pasveikinti I. Šimonytės su patekimu į antrąjį rinkimą turą, nes nusėdo telefonas. Tačiau sulaukė sveikinimų iš S. Skvernelio, V. P. Andriukaičio, V. Tomaševskio, M. Puidoko.

G. Nausėda tvirtino, kad dėl paramos nekalbėjo su nė vienos partijos vadovu.

„Šiuo metu daug svarbiau Lietuvos žmonių parama nei partijos vadovų parama“, – sakė G. Nausėda.

Tačiau kandidatas svarstė, kad jį galėtų paremti Lietuvos socialdemokratų partija, kurios dalis rinkėjų jį palaikė prezidento rinkimuose.

Ingridos Šimonytės biografija

1974 m. gimusi Seimo narė I. Šimonytė, baigusi mokslus Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, pasuko į Finansų ministeriją, kur pradėjo dirbti ekonomiste. Vėliau tapo ministerijos sekretore, atsakinga ne tik už mokesčius, bet ir audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus, o 2008 m. vasarą – ir už Fiskalinės politikos departamentą.

2009–2012 m., šalį užklupus finansų krizei, ėjo finansų ministrės pareigas. 2013 m. ėmė dėstyti Vilniaus universitete, kiek vėliau tapo Lietuvos banko valdybos nare.

2016 m. kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo Audito komiteto pirmininke.

Gitano Nausėdos biografija

1964 m. gimęs ekonomistas G. Nausėda į politiką žengė tik pernai paskelbęs, jog ketina kandidatuoti į Lietuvos prezidentus. Iki tol kandidatas ilgus metus dirbo ekonomistu. Ekonomikos mokslus baigęs, o vėliau Vilniaus universitete dėstęs G. Nausėda, 2009 m. tapo asocijuotu profesoriumi Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje.

1993 m. G. Nausėda dirbo Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje, po metų – Lietuvos banke, kurio valdybos nariu tapo 1998 m. 2000–2008 m. dirbo AB Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėju, o nuo 2008 iki 2018 m. SEB banko prezidento patarėju, vyriausiuoju ekonomistu.

Be savo profesinės veiklos G. Nausėda visuomenės akį patraukė ir savo ištaigingu stikliniu namu Pavilnių regioniniame parke prie pat Pučkorių atodangos. Tiesa, teismas aplinkosaugininkų kritikuotą statinį pripažino teisėtu.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...