Svarbiu sprendimu Europos Žmogaus Teisių Teismas pasmerkė Lietuvos nesugebėjimą ištirti neapykantą kurstančius komentarus gėjų poros atžvilgiu.
2014 metais Pijus Beizaras savo feisbuko puslapyje paskelbė nuotrauką, kurioje jis bučiuojasi su partneriu Mangirdu Levicku.
Įrašas sukėlė šimtus neapykantą kurstančių komentarų. Kai kurie buvo apie LGBT asmenis apskritai, o kiti konkrečiai grasino dviem jaunuoliams, rašoma teismo pranešime spaudai.
Antradienį teismas nusprendė, kad valdžios atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą pažeidė poros teises į privatų ir šeimos gyvenimą bei buvo diskriminuojamas dėl seksualinės orientacijos.
Lietuvos vyriausybė įrodinėjo, kad patys pareiškėjai niekada nebuvo pateikę baudžiamojo skundo – bylą iškėlė nevyriausybinė organizacija.
Vyriausybė taip pat nurodė, kad ginčijami komentarai, nors ir apgailėtini, pagal nutarimą nesukėlė jokios nusikalstamos veikos.
Tačiau teismas valdžios institucijų argumentus atmetė.
„Teismas ypač nustatė, kad pareiškėjų seksualinė orientacija turėjo įtakos tam, kaip su jais elgėsi valdžios institucijos, kurios gana aiškiai išreiškė nepritarimą, kad jie taip viešai demonstruoja savo homoseksualumą“, – nurodė teismas.
Teisių aktyvistai šį nutarimą įvertino kaip pergalę.
„Šiandien priimtas sprendimas yra vis svarbesnis nustatant teigiamus valstybės įsipareigojimus kovojant su neapykantos kurstymu prieš LGBTI asmenis Lietuvoje ir visose Europos Tarybos valstybėse narėse, kai daugelyje šalių kyla neapykanta“, – sakė Arpi Avetisyan iš Tarptautinės lesbiečių, gėjų. Biseksualų, transseksualų ir interseksualų asociacija (ILGA).
„Labai džiaugiuosi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nusiuntė tokią stiprią žinią nacionalinėms valdžios institucijoms visoje Europoje, kad jos turi rimtai žiūrėti į prieš LGBTI nukreiptas neapykantos kalbas ir ištirti skundus“, – sakė King’s Žmogaus teisių teisės profesorius Robertas Wintemute. Londono koledžas ir vienas iš poros atstovų.
