Didžiausi pasaulyje geriantys asmenys laikosi griežčiausių ES alkoholio įstatymų

Penktadienio vakarą dviejų policijos pareigūnų ir trijų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NVND) pareigūnų komanda antrajame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune surengė daugybę reidų.

Jie ieško ne narkotikų prekeivių ar tabako kontrabandininkų, o pardavėjų, kurie parduoda alkoholį išsinešimui po 20 val. Metų pradžioje Vyriausybė įvedė griežčiausius alkoholio įstatymus Europos Sąjungoje – nuo ​​18 iki 20 metų padidino leistiną alkoholinių gėrimų vartojimo amžių, apribojo darbo laiką negarantuojantiems licencijų ir uždraudė bet kokią alaus, vyno ir stipriųjų gėrimų reklamą.

DTACD yra atsakingas už naujų taisyklių įgyvendinimą.

Pirmasis tikslas yra parduotuvė, viena iš dešimčių, kuri atidaroma vakare, kad patenkintų vėlyvų pirkėjų paklausą ir kuri kelia didžiausią iššūkį naujiems apribojimams. Parduotuvės reklaminis skydelis „Broliai Juodvarniai“ spindi kaimyninių sovietmečio komunalinių daugiabučių pavėsyje. Kas kelias minutes žmonės iš parduotuvės išeina su dviem ar net keturiomis taurėmis alkoholio rankose. Netoli parduotuvės „Blackbird Brothers“ pastatė skardinę pastogę ir įrengė plastikiniais baldais, kad būtų laikomasi įstatymų, leidžiančių vartoti patalpose visą vakarą, tačiau niekas nenori likti. Nėra šildymo, o viduje temperatūra yra apie nulį.

Nuo 20 val. per savaitę ir 15 val. sekmadienį visi pardavėjai turi įsipilti bet kokį alkoholinį gėrimą į taurę prieš jį parduodant ir reikalauti, kad klientai atsigertų patalpose. Kad atitiktų reikalavimus, naktinės parduotuvės daugiau ar mažiau įtikinamai virto barais. Alus, vynas ar degtinė patiekiami pusės litro induose su 2 eurų užstatu, skirtu atgrasyti klientus nuo klajonių. Tai ne visada veikia, bet broliai Blackbird daro, ką gali. Už reglamento pažeidimą jiems gali tekti skirti baudą nuo 150 iki 1450 eurų.

Per dvi valandas trukusią pareigūnų apžiūrą pro duris veržiasi neblaivios ir apsvaigusios minios. Vienas, vardu Vaclovas, dalijasi mintimis: „Nekenčiu naujų taisyklių, nes kartais tiesiog negaliu atsispirti. Ką daryti, jei baigsiu darbą po 20 val.?

Jis atsisuka į tuos, kurie laukia už jo, ir šaukia: „Atsisuk, šįvakar čia nebus alkoholio“. Visi išvyksta nusivylę. Dauguma jų yra lojalūs klientai, nors alkoholis čia pabrango ir dabar pirkėjai gauna baudą nuo 14 iki 30 eurų, jei bus sučiupti išeinantys su gėrimais.

Reidui vadovaujantis pareigūnas, DTACD Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus viršininkas Jurgis Kazlauskas skundžiasi: „Pardavėjai lengvai orientuojasi draudimuose ir noriai gintis teisme. Patikrinimai reikalauja daug resursų, o bylų pateikimas į teismą gali užtrukti iki pusantrų metų. Nuo metų pradžios DTACD kiekvieną savaitę atliko po kelis tokius reidus. Kazlauskas ieško veiksmingesnių būdų sustabdyti nelegalią prekybą alkoholiu, tačiau kol kas gali suvaldyti tik nedidelę prekybos dalį. Vidurnaktį, beprotiškai, jis pristato savo vakaro rezultatus interviu vietinei televizijai.

Vilniaus centre esančio baro „Plumbum“ savininkė Rasa Lapinskienė sako, kad nematyti ženklų, kad piktnaudžiaujantys alkoholiu keistų įpročius ir kraustytųsi į labiau kontroliuojamą licencijuotų patalpų aplinką. „Lietuvoje norintys išgerti vis dar dažniausiai renkasi naktines parduotuves, o ne barus“, – sakė ji.

Lietuvoje naktinės parduotuvės, šnekamojoje kalboje žinomos kaip nachnykai, yra ilgametė tradicija. DTACD duomenimis, Vilniuje ir Kaune veikia apie 20 nelegaliai alkoholiu prekiaujančių parduotuvių. Vilniuje už 50 metrų nuo merijos slenksčio yra vienas, parduodantis alkoholį išsinešimui.

Facebook prekyba

Kitas DTACD laimikis – prekiautojas, parduodantis alų ir brendį „Facebook“ grupėje. Naudodamasis Miko Kekenono slapyvardžiu, vos po 20 val. paskelbė gėrimų rinktinės nuotrauką su žinute „Pristatymas Kaune“.

Sausio mėnesį Lietuvos socialiniuose tinkluose paplito alkoholiu ne darbo valandomis prekiaujančios grupės, kurių pavadinimai yra „Alco 20m+“, „Alkoholis Kaune“ ir „Pagalba 24/7“. Žvilgsnis į jų narių profilius rodo, kad dauguma jų gali būti nepilnamečiai.

Kai kurie pardavėjai teigia galintys pristatyti prekes iki jūsų durų mainais už kelis eurus. Kiti elgiasi atidžiau ir siūlo paskolinti alkoholio, kurį vėliau grąžins. Prie kiekvieno įrašo, kuriame siūlomas alkoholis, yra kitas, kuriame prašoma išgerti. Pranešimai, pvz., „Ar kam reikia centre?“ arba „Ar kas nors turi normalios degtinės?“ pasirodo šalia įrašų, kuriuose prašoma nupirkti alaus paauglių vardu.

19-metis vyriškis, vardu Kakenonas, netikram pirkėjui pardavė du butelius brendžio Napoleon po 20 eurų. Operacijai vadovavusi Kauno policijos prevencijos skyriaus viršininkė Joana Gudelytė su juo elgiasi su užuojauta. Ji siūlo minimalią 150 eurų baudą.

Brendis turi Lenkijos banderoles. Jis tikriausiai buvo pirktas už maždaug 7 eurus viename iš Lenkijos pigių prekybos centrų „Biedrionka“ Lietuvos pasienyje.

Alkoholiu prekiaujančios parduotuvės kaimyninėje Lenkijoje ir Latvijoje yra perpildytos pirkėjų iš lietuvių. Teisėtas amžius tose šalyse yra 18 metų, o pasienio kontrolės punktų nėra. Kainos taip pat tris kartus mažesnės. 2017 m. padidinus Lietuvos alkoholio akcizą, „Alko 1000 Market“ tinklas atidarė filialą buvusiame pasienio kontrolės poste Grenctalės mieste. Neseniai Lietuvos mažmeninės prekybos įmonė „Vynoteka“ atidarė parduotuves Lenkijos pasienio miestuose Suvalkuose ir Seinuose. Praėjusią vasarą ji savo klientams pasiūlė naują nemokamą paslaugą – keliones alkoholio pirkimo į Lenkiją. Užuot pristatęs gėrimus klientui, klientas pristatomas prie gėrimų.

Baro draudimas iki 20 m

Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje draudžiama vartoti alkoholį jaunesniems nei 20 metų asmenims. Tačiau daugelis 18 metų jaunuolių, kurie vis dar mokosi mokykloje, teigia, kad geria ir jiems nekyla problemų pirkti alkoholį.

Vasario viduryje studentai švenčia 100 dienų iki studijų baigimo. Po oficialios ceremonijos prestižinėje Vilniaus centre esančioje mokykloje jaunuoliai išeina švęsti su draugais. 19-metis Andrius negaili pasidalyti mintimis apie naują legalų girtavimo amžių: „Jie mano, kad jaunimas yra kvailas. Visi turime būdų gauti alkoholio. Išgėriau dar nesulaukęs 18. Buvo daug įdomiau, nes buvo draudžiama.“

Kotryna, Greta ir Laura iš tos pačios mokyklos į klausimą, kaip šiandien į rankas pasisavina alkoholį, vienbalsiai atsako: „Jo įsigyti nekyla, kaip nors susitvarkysime. Dar per daug apie tai negalvojome“.

Juodai kostiumuotas jaunuolis, norėjęs likti anonimu, tvirtina: „Įstatymas man visiškai nesvarbus. Nestoju į partiją, nes šiandien vairuoju“.

Dauguma Vilniaus naktinio gyvenimo vietų nesivargina prašyti asmens dokumento. Tai per daug vargo. Tačiau praėjus mėnesiui nuo įstatymų įsigaliojimo ant jų sienų kabo nauji pranešimai apie legalų girtavimo amžių. Jie teigia, kad baro savininkas yra atsakingas už tai, kad jaunuoliai negertų, ir privaloma paprašyti asmens tapatybės dokumento, jei atrodo, kad asmeniui nėra 25 metų.

Vilnietės baro savininkė Lapinskienė patikslina: „Žinau, kad prie stalo turime prašyti visų asmens tapatybės dokumentų, o jei reikės, teks samdyti atmušėją, kad jaunesni nei 20 m.

Daugelis baro savininkų pradeda suprasti, kad vienintelis būdas išvengti ginčų yra neįleisti nepilnamečių geriančių asmenų, tačiau jų teisė apriboti įėjimą yra abejotina. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komunikacijos vadovė Mintautė Jurkutė mano, kad vyresnių nei 18 metų asmenų draudimas įeiti į barą pažeidžia jų teises. „Jei kas nors pateiktų skundą, turėtume nustoti tai daryti“, – sako ji.

Dvi perspektyvos

Alkoholio vartojimas Lietuvoje jau kelerius metus iš eilės didesnis nei kaimyninėse šalyse. Todėl buvo tikimasi naujų taisyklių. Tačiau išryškėjo dvi skirtingos nuomonės, kaip kovoti su alkoholizmu ir piktnaudžiavimu alkoholiu.

2017 m. gegužę Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje Lietuva buvo paskelbta daugiausiai geriančia šalimi pasaulyje, nurodant, kad be vyriausybės veiksmų vienam žmogui per metus suvartojama 18,2 litro alkoholio. ES vidurkis yra apie 11 litrų.

Tačiau diskusijas pakurstė vietinės mokslo institucijos, skirtinga metodika apskaičiavusios, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje nuolat mažėja. Neseniai buvo paskelbti preliminarūs Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu atlikto tyrimo projekto rezultatai, kuriuose teigiama, kad 2017 metais lietuviai vienam žmogui suvartojo ne daugiau kaip 12 litrų.

Šie rezultatai naudojami dviem prieštaringiems argumentams paremti. Pardavėjai ir reklamos pramonė teigia, kad kadangi bendrojo augimo nebuvo, siauri reglamentai turėtų būti nukreipti į mažas pajamas gaunančias grupes, gyvenančias kaime, kur problema opiausia. Tačiau naujųjų reglamentų šalininkai tvirtina, kad problema yra daug didesnė ir suvartojimą reikia mažinti naudojant įvairias priemones.

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė įsitikinusi, kad piktnaudžiavimas alkoholiu ir gausus girtavimas išlieka pagrindine Lietuvos problema, motyvuodama dideliu smurtinių nusikaltimų, smurto šeimoje, nelaimingų atsitikimų keliuose ir savižudybių skaičiumi šalyje. Tačiau ji sako, kad pakeisti požiūrį yra sudėtingesnis nei tiesiog pakeisti įstatymą: „Įgyvendinti šias priemones nebus lengva, nes daugelis grupių priešinasi visomis prieinamomis priemonėmis, o kai kurios tai daro negarbingai“.

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer