„Černobylio“ seriale sužibėjusių Fabijoniškių negelbėja net ir užgriuvusi šlovė

Fabijoniškės – vienas didžiausių Vilniaus mikrorajonų, kuris, kaip ir kiti seni miegamieji rajonai, turi gausybę infrastruktūros trūkumų. Nors būtent čia kompanija „HBO“ pasirinko filmuoti kultiniu tapusį serialą „Černobylis“, NT analitikai sako, kad šis faktas rajonui turi mažai reikšmės – būsto likvidumas čia vienas prasčiausių sostinėje ir serialo šlovė šito lengvai nepakeis. Visgi, Vilniaus vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis linkęs nesutikti su šiuo teiginiu.

Kainos kilo nedaug

Nors ir nedaug, tačiau kainos kilo ir šiame rajone. Remiantis portalo aruodas.lt duomenimis, praėjusių metų birželį vidutinė kvadratinio metro kaina pardavimui siekė 1267 eurus, o šių metų birželį vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 1279 eurus.

Nuomos kainos taip pat kilo. Praėjusių metų birželį vienas kvadratinis metras nuomai vidutiniškai kainavo 6,99 euro. Šių metų birželį vidutinė jo kaina siekia 7,46 euro. Kad būtų lengviau įsivaizduoti skirtumą, tai praėjusiais metais 50 kv. metrų ploto buto nuoma vidutiniškai kainavo 350 eurų per mėnesį, o šiemet 373 eurus.

DELFI taip pat pasidomėjo, kokie Fabijoniškėse parduodami būstai yra pigiausi, populiariausi ir brangiausi.

Skelbimų portale alio.lt pigiausiai parduodamas butas Fabijoniškėse kainuoja 30 tūkst. eurų. Jį parduoda Vilniaus miesto savivaldybė viešojo aukciono būdu. Kaip rašoma skelbime, butas yra dviejų kambarių, užima 37 kv. metrus. Įrengtas mediniame name bei šildomas kietu kuru. Kaip matyti nuotraukose, buto būklė nėra itin gera.

Išrikiavus skelbimus pagal populiariausius – t. y., dažniausiai peržiūrimus variantus – vienas iš jų parduodamas už 81 tūkst. eurų. Tai yra keturių kambarių, pilnai įrengtas butas, užimantis 81 kv. metrą. Namas senos statybos, mėnesiniai šildymo kaštai šalčiausiais mėnesiais siektų maždaug 100 eurų.

Vienas brangiausiai parduodamų butų Fabijoniškėse kainuoja 150 tūkst. eurų. Tai yra erdvus 6 kambarių butas, užimantis 136 kv. metrus. Namas šiek tiek naujesnės statybos – 1995 metų. Vienas iš buto privalumų – trys balkonai, butas taip pat parduodamas pilnai įrengtas ir tvarkingas.

Didžiausia problema – transporto infrastruktūra

„Inreal“ NT analitikė Kotryna Griško tikino, kad Fabijoniškės buvo statomos kaip miegamasis rajonas, todėl daugiausia čia – XX amžiaus 9 dešimtmečio daugiabučių. Kaip ir būdinga senesnės statybos rajonams, čia sukurta įvairi socialinė infrastruktūra: mokyklos, darželiai, parduotuvės, gydymo įstaigos.

„Šiame mikrorajone daugiabučių statybos nėra intensyvios, tačiau projektai buvo plėtojami 2008 m., vėliau keli projektai nuo 2012 m. Šiuo metu Fabijoniškėse siūlomi butai viename projekte. Vystoma rajono susisiekimo infrastruktūra, pastatytas baseinas, vyko senųjų daugiabučių renovacija, atnaujintos žaliosios erdvės. Tai nepakeitė mikrorajono veido iš esmės, tačiau suteikė daugiau patrauklumo ir patogumo ten gyvenantiems. Tiesa, prie Fabijoniškių yra prijungtas Bajorų rajonas. Ten vyrauja iš esmės kita NT plėtros idėja – vystomi individualių namų ir kotedžų kvartalai“, – kalbėjo K. Griško.

Pasak analitikės, šiuo metu Fabijoniškėse, neskaitant Bajorų, plėtojamas vienas daugiabučio projektas, kuris siūlo 68 nauji butai. Taip pat, prieš kelis metus buvo baigtas plėtoti didelis daugiabučių projektas, rinką papildęs 550 butų, kurie jau realizuoti.

„Dviejų kambarių butą sename name Fabijoniškėse galima nusipirkti už 60 -70 tūkstančių eurų. Naujesniuose namuose toks butas gali kainuoti ir iki 90 tūkstančių eurų, o didesnio nei ~60 kv. m ploto – ir iki 100 tūkstančių eurų. Vieno kambario butų kainos startuoja nuo 50 tūkstančių eurų, trijų kambarių – nuo 70 tūkstančių eurų“, – kainas įvardijo K. Griško.

Kaip vieną iš pagrindinių rajono problemų, ji įvardijo transporto infrastruktūros trūkumus. Siauros gatvelės ir nenumatytos automobilių laikymo vietos – viena sudėtingiausiai sprendžiamų miesto problemų.

Būsto likvidumas vienas prasčiausių Vilniuje

Arnoldas Antanavičius, NT analitikas ir VšĮ „Real Data“ direktorius, sakė, kad Fabijoniškės neturi ryškiai išreikštų problemų, tačiau tai yra senas mikrorajonas, kuriam, kaip ir kitoms panašioms sostinėms vietoms, būdinga nusidėvėjusi infrastruktūra, sovietinio tipo būstas, pergrūsti kiemai, viešųjų erdvių stoka ir t.t.

„Šiaurinėje Fabijoniškių dalyje yra pastatyta nemažai naujos statybos butų, tačiau tai situacijos nelabai gelbsti, nes ta dalis liūdnai pagarsėjo ne tik dėl pernelyg tankaus užstatymo, bet ir dėl to, kad kai kurie namai buvo statomi tiesiogine to žodžio prasme iš kartono. Iš čia tikriausiai ir kilo dabar plačiai daugiabučių kritikų naudojamų frazių „kartonkiemis“ ir pan.“, – pastebėjo analitikas.

A. Antanavičius atkreipė dėmesį, kad Fabijoniškės kol kas pasižymi vienu prasčiausių butų likvidumu Vilniuje, kas reiškia, kad santykinai gerokai mažiau žmonių būstą perka šiame rajone – dažniau renkasi pirkti būstą kituose, patrauklesniuose rajonuose.

Pasak analitiko, Fabijoniškėms gali pasisekti, nes Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu rimtai nusiteikusi tiesti Šiaurinę gatvę, kuri praeis pro pietinę Fabijoniškių rajono ribą. Didelę reikšmę turi ir Mykolo Lietuvio gatvės rekonstrukcija, kuri iš esmės pagerins Šiaurinės Fabijoniškių dalies susisiekimą.

Eksperto manymu, šie 2 projektai greičiausiai išjudins komercinių objektų plėtrą, kurie savo ruožtu kurs darbo vietas, kels mikrorajono prestižą, todėl ir būsto rinka galėtų sulaukti papildomos paklausos.

„Yra dalykų, kurių taip lengvai nepakeisi. Pavyzdžiui, senų blokinių namų neperstatysi, o šiaurinėje dalyje nelabai padidinsi atstumo tarp namų ir nepadarysi daugiau vietos automobilių parkavimui, viešosioms erdvėms ir pan. O viso to reikėtų. Tačiau tokias problemas, kaip darželių trūkumas, mokyklų perkrovimas, viešųjų erdvių įrengimas, išspręsti įmanoma gerokai lengviau ir miesto savivaldybė tą daro“, – tikino A. Antanavičius.

Serialas įtakos rajonui neturės

Jau beveik kiekvienas vilnietis žino, kad būtent Fabijoniškėse buvo filmuotas didelio pasisekimo ir daug atgarsių sulaukęs HBO serialas „Černobylis“. Čia buvo pasirinkta pavaizduoti Pripetės miestą.

Kadangi serialas sulaukė stulbinančios sėkmės, kyla klausimas, ar tai galėtų turėti įtakos mikrorajonui – būsto kainoms bei likvidumui. Visgi, pasak A. Antanavičiaus, tai mažai tikėtina.

„Greičiausiai įtakos turėtų tik tuo atveju, jei kiltų didelis turizmo ažiotažas, dėl kurio, pavyzdžiui, turistai norėtų pagyventi tokio tipo pastatuose, dėl ko išaugtų paklausa nuomai, o investuotojai atitinkamai, stengdamiesi tenkinti išaugusią paklausą, pradėtų aktyviai tokį būstą pirkti. Tačiau toks scenarijus, tikriausiai, sunkiai tikėtinas, tad realybėje, veikiausiai, pastebimesnių pokyčių Fabijoniškių būsto rinkoje dėl šio serialo nepamatysime“, – tvirtino pašnekovas.

Fabijoniškės, anot analitiko, gerai atspindi sovietinę architektūrą, kuri panaši ir Pripetėje. Tačiau fakto, kad būtent čia pasirinkta filmuoti serialą, jis nesureikšmintų, nes daugiau nei pusė daugiabučių Vilniuje taip ir atrodo.

Situacija nėra tokia bloga

Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio Fabijoniškės radikaliai nepasikeis, nes reikėtų viską nugriauti ir pastatyti iš naujo.

„Mes daugiau kalbame apie esamų pastatų renovaciją, viešųjų erdvių tvarkymą, papildomų paslaugų kūrimąsi palei pagrindines gatves, daugiabučių kiemų atnaujinimą pagal kaimynijų programą ir t.t. Šioje vietoje savivaldybės pastangos pirmiausia nukreiptos į tai, kad patys žmonės (gyvenantys Fabijoniškėse – DELFI) ten tvarkytų savo gyvenamąją aplinką. Savivaldybė remia tuos, kurie tvarkosi pagal tą programą“, – komentavo M. Pakalnis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Fabijoniškėse tebėra kelios teritorijos, kuriose sovietmečiu buvo numatyti paslaugų centrai, darbo vietos. Tos vietos ir nebus verčiamos gyvenamosiomis – savivaldybės siekis pritraukti ten naujų paslaugų centrų ir darbo vietų, kad šalia gyvenantiems žmonėms reikėtų kuo mažiau važiuoti į centrą.

M. Pakalnis patikino, kad socialinė infrastruktūra šiame rajone jau yra neblogai išvystyta, papildomos vertės pridėjo baseino projektas.

„Fabijoniškės yra visai neblogas rajonas. Savivaldybė ten dabar sutvarkė viešąją erdvę ir planuoja toliau tvarkyti tas, kurios yra, kad jos būtų kokybiškos ir patrauklios gyventojams“, – teigė M. Pakalnis.

Architekto nuomone, po visų dedamų pastangų, kad atgaivintų senų miegamųjų rajonų erdves, situacija turi gerėti. Jis patikino, kad nors tikslių duomenų neturi, tačiau nepritaria minčiai, kad būsto likvidumas čia vienas prasčiausių mieste.

„Kalbėti, kad ten nekokybiška aplinka, didesnis nusikalstamumas ar nekokybiški pastatai, būtų sudėtinga“, – savo įžvalgomis pasidalino M. Pakalnis.

www.delfi.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...