Audra dėl maisto sudėties: skirtumai tarp produktų Lietuvai ir Vokietijai piktina

Trečdalio tų pačių maisto produktų, skirtų Vakarų ir Rytų Europos šalims, sudėtis skiriasi, tačiau kokybė esą nuo tų skirtumų nesiskiria. Tokias išvadas skelbia Europos Komisija. Lietuvos teisingumo ministerija sako, kad skirtumų užtenka pripažinti mums parduodamų maisto produktų kokybės pažeidimus ir skelbia atlikusi savo tyrimą, kuris akivaizdžiai rodo, kad lietuviai jaučia skirtumus tarp maisto produktų užsienyje ir Lietuvoje.

Apie tai, kad Rytinėse Europos šalyse gyventojai priversti valgyti prastesnės kokybės produktus, kalbos netyla jau trejus metus. Visgi šią savaitę paskelbtose Europos Komisijos atlikto tyrimo išvadose skelbiama, kad akivaizdžių kokybės skirtumų nerasta. 19-koje šalių buvo tirta beveik 130-imt tų pačių produktų. Tarp jų konservuoti kukurūzai „Bonduelle“, „Coca-Cola“, alus „Corona“, šaldytos picos „Restorante“, net šokoladinis kremas „Nutela“.

Mokslininkai pripažįsta, kad beveik trečdalio tirtų produktų sudėtys Europos šalyse gerokai skiriasi.

Puikus to pavyzdys kad ir šis Lenkijoje gaminamas tepamas varškės sūrelis. Jo sudėtis Lietuvos rinkai ir Vokietijos itin skiriasi. Lietuviams tiekiamame varškės sūrelyje net šešiais ingredientais daugiau nei to pačio produkto, tiekiamo Vokietijoje.

Lietuviams skirtame produkte ir nugriebti pieno milteliai, ir rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, natūrali kvapioji medžiaga, vanduo – viso to vokiečiai savo sūrelyje nerastų.

„Tas pats sūrelis, ta pati etiketė – viskas tas pats. Ar daugiau, reiškia geriau? Reiktų atsakyti į klausimą. Matyt, šiuo atveju ne. Ir, mano nuomone, šiuo atveju yra akivaizdus pavyzdys, kad Lietuvoje pateikiamas produktas į rinką yra prastesnės kokybės“, – kalbėjo teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.

Teisingumo ministerija įsitikinusi, kad, jų žodžiais, gana blankiose Europos Komisijos išvadose ne tik sudėties, bet ir esą akivaizdžių kokybės skirtumų nenorima pripažinti dėl ir taip vėlavusio tyrimo sudėtingumo.

„Viena vertus, galima pateisinti EK, kad, na, jie tiesiog, matyt, negalėjo apibendrinti tą kokybės klausimą vien dėl to, kad kiekvienu atveju reikia žiūrėti individualiai ir lyginti per kiekvienos šalies prizmę į jos rinką patenkantį produktą“, – kalbėjo I. Gudžiūnaitė.

Lietuvoje tokį lyginimą ministerija žada inicijuoti jau netrukus.

„Mūsų tarnybos, ekspertai, maisto veterinarijos tarnyba, vartotojų apsaugos tarnyba vertins rezultatus ir žiūrės, ką tai reiškia Lietuvai“, – dėstė ji.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skelbia ir savo tyrimo rezultatus. Jais tikimasi išsklaidyti nuomonę, kad maisto kokybės skirtumai mūsų šalyje ir užsienyje tėra mitas. Lietuviams buvo duota palyginti užsienio ir Lietuvos rinkoms skirtų tų pačio prekių ženklų produktų kaip šokoladas, vaisvandeniai ar sūriai. Tada atliktos ir apklausos.

„Skonis, kaip žinote, labai subjektyvus dalykas. Tačiau, kai tokią pačią nuomonę išreiškia 75 procentai apklaustųjų, tai jau galima daryti ir tam tikras išvadas, kad tikrai kažkas su ta kokybe tikrai nėra gerai“, – kalbėjo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) direktorė Neringa Ulbaitė.

Savo ruožtu Lietuvos maisto pramonės asociacija aiškina, kad skirtingą maisto produktų sudėtį gali nulemti gausybė įvairiausių priežasčių. Tokių kaip vietinių žaliavų naudojimas gamyboje, teisinis skirtingų šalių reguliavimas, technologinės galimybės, net vartotojų įpročiai ir skonis. Neva su kokybe tai neturi nieko bendro.

„Pavyzdžiui, kaip jogurtas. Vieni mėgsta saldesnį vienose šalyse, kitose rūgštesnį – tai dedama daugiau uogienės rūgščios arba mažiau. Vėlgi jeigu lyginam sudėtį, tiesmukai sudėtis atrodytų, kad ji skirtinga, tačiau tai yra vartotojų norai“, – komentavo Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorė Irma Pilipienė.

Visgi, kol Lietuvos prekybos centrų lentynose prekės netaps tokios pat kaip kitose šalyse, Teisingumo ministerija žada nenurimti. Vartotojų teisių apsaugos tyrimas rodo, kad daugelis gyventojų kokybės skirtumus jaučia rinkdamiesi ne tik maisto produktus, bet ir, tarkim, skalbimo miltelius, žaislus, net vaistus.

„Būtina užfiksuoti, kad mūsų vartotojams svarbu ir jie būtų gal ir nepirkę tos prekės, jeigu būtų žinoję, kad ji iš tiesų prastesnės kokybės. Tai ekonominio elgesio elementas“, – dėstė I. Gudžiūnaitė.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikusi papildomus tyrimus kartu su kitomis Rytų Europos šalimis, žada įtikinti Europos Komisiją priversti gamintojus suvienodinti gaminamų prekių sudėti bei kokybę. Kitu atveju apie skirtumus informuos vartotojus.

„Tuos tyrimo rezultatus panaudoti kaip įrodymus, kad ta kokybė tikrai yra skirtinga ir tokiu atveju mūsų tarnyba galėtų taikyti atitinkamą atsakomybę“, – mano N. Ulbaitė.

Tyrimą dėl prekių kokybės skirtumų planuoja tęsti ir pati Europos Komisija.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...