Lietuva dažnai yra tokia vyriška savo pasaulėžiūra, kad nepriklausomos, tiesiai kalbančios patelės vis dar vadinamos „moterimis su kamuoliais“.
Taigi moterų vadovaujamos valdančiosios koalicijos atsiradimas sukėlė šokiravimo bangas visoje Lietuvos visuomenėje.
Ingrida Šimonytė nėra pirmoji šalies premjerė moteris. Tačiau ji yra viena iš trijų moterų, atstovaujančių kiekvienai koalicijos partijai, traukiančių vyriausybę. Tai savaime yra labai neįprasta.
Negana to, dar vienas potencialus pirmas: pusę Lietuvos 14 žmonių ministrų kabineto – jei tam pritars prezidentas – sudarys moterys.
Tai įvykis, kuris nesutampa su statistika. ES lyčių lygybės indekse Lietuva užima 22 vietą iš 28 šalių. Jo surinktas 56,3 balo iš 100 yra gerokai mažesnis už ES vidurkį ir nuo 2010 m. nukrito keturiomis vietomis.
Kas yra moterys, vadovaujančios Lietuvai?
Ingrida Šimonytėšią savaitę patvirtintas naujuoju Lietuvos premjeru, atstovauja konservatyviajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (HU-LCD) partijai.
Buvusi finansų ministrė ir kandidatė į prezidentus HU-LCD surinko daugiausiai balsų spalį vykusiuose parlamento rinkimuose.
46 metų išsilavinusi ekonomistė plačiai žinoma dėl savo pomėgio ledo rituliui, futbolui ir roko muzikai.
Viktorija Cmilyte-Nielsen vadovauja Liberalų sąjūdžiui, kuris spalį surinko vos 7% balsų ir yra viena iš trijų valdančiosios koalicijos partijų.
37 metų žaidėjas taip pat yra Europos šachmatų čempionas ir jam priskiriami nuopelnai, išgelbėję šį judėjimą nuo išnykimo.
Ji vadovaus Lietuvos Seimui.
Aušrinė Armonaitė31 m., yra buvęs Liberalų sąjūdžio narys, tačiau 2019 m. paliko naują Laisvės partiją.
Partija, kurios gretose yra ir Vilniaus meras, spalį vykusiuose rinkimuose surinko daugiau nei 9 proc.
Ji buvo pasiūlyta būti kita Lietuvos ūkio ministre.
Tuo tarpu kabineto postams siūlomos kelios kitos moterys: Gintarė Skaistė (išsilavinimas);Jurgita Siugzdinienė (mokslas/sportas); Monika Navickienė (socialinė apsauga/darbas); Agnė Bilotaitė (vidaus reikalų ministerija); Dalia Miniataitė (Žemdirbystė); ir Evelina Dobrovolska (teisingumas).
Kokia buvo reakcija?
„Atvirai pasakius, kai kurių pavardžių negirdėjau, – kalbėdamas apie siūlomą ministrų kabinetą sakė Vilniaus Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. – Lietuva niekada neturėjo nei koalicijos, nei tokios vyriausybės.
Dumbliausko nuotaikas pakartojo kadenciją baigęs Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.
„Manau, kad mano kolegė Ingrida yra tikrai drąsi, labai, labai, labai, labai drąsi“, – sakė jis. „Ji yra patyrusi kapitonė, bet su tokia įgula kaip jos aš neplaukčiau per vandenyną net būdamas keleivis.
Iš tikrųjų jos „įgulos“ moterys jau buvo tikrinamos, ko galbūt vyrai paprastai nesulauktų.
Pavyzdžiui, tatuiruotės ant viršutinės Dobrovolskos krūtinės dalies (siūlomos Teisingumo ministerijai) sukėlė diskusiją socialinėje žiniasklaidoje ir privertė ją pasiaiškinti. „Jei būčiau vyras – ne moteris, o lenkas pagal tautybę – nepakliūtu į tokią akiratį“, – LRT sakė D. Dobrovolska.
Ar Lietuva yra naujoji Skandinavija?
Tai klausimas, kurį kai kurie užduos atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra arti tokių šalių kaip Švedija, Suomija ir Danija, dažnai giriama už pažangą lyčių lygybės srityje. Iš tiesų vyriausybei Helsinkyje vadovauja penkių moterų partijų lyderių koalicija.
Tačiau ekspertai yra įsitikinę, kad Lietuvai dar reikia daug nuveikti.
„Manau, didelis moterų skaičius naujojoje vyriausybėje yra daugiau atsitiktinumas, politinės švytuoklės svyravimo rezultatas, o ne visuomeninio ir kultūrinio poslinkio padariniai, kuriuos matė viena Skandinavija“, – sakė profesorė Aistė Ramonaitė. „Euronews“ pranešė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
Tam pritaria ir dienraščio „Lietuvos rytas“ analitikas Vytautas Bruveris.
„Tikrai ne tendencija ar kultūrinis poslinkis“, – „Euronews“ sakė Bruveris. „Lietuvoje dar nėra didelio proveržio lyčių kokybės srityje – ir taip pat [has] politines partijas.
„Atvirai kalbant, man, džiūgaujantis moterų paplitimo koalicijoje ir valdžioje akcentavimas savo esme yra seksistinis. Po juo slypi gana apgailėtina moterų padėtis Lietuvoje, kur moterys vis dar gerokai per mažai apmokamos ir neteisingai pristatomos įvairiose jėgos struktūrose. “
Vis dėlto, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas sakė, kad jeigu ankstesnėje Vyriausybėje būtų tik viena moteris ministrė, toks potencialus padidėjimas būtų „nuostabus“.
„Tačiau ar Lietuva išgyvena kultūrinį ir visuomeninį egalitarizmo pokytį? Ne, nemanau. Man atrodo, kad tai atsitiktinumas. Lietuva vis dar gana toli nuo skandinaviškų lyčių lygybės standartų“, – apibendrino analitikas.
Kaip ši valdžia gali pakeisti Lietuvą?
Naujos spintos lėkštė jau pilna. Panašu, kad didžiausias galvos skausmas yra nepastovus COVID-19 plitimas – pastaruoju metu kasdien daugiau nei du tūkstančiai atvejų – ir poveikis ekonomikai.
Šimonytė išreiškė susirūpinimą dėl lėkštos valstybės iždo, nors Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozavo, kad kitais metais Lietuvos ekonomika smuks vos 1,8 procento – mažiausias nuosmukis Europoje, o BVP augs 4,1 procento.
Taip pat gali kilti koalicinė įtampa dėl liberalų postūmio sumažinti mokesčius ir įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę.
„Pirmasis įspūdis, kurį susidaru apie naująją koaliciją, mažai kuo skiriasi nuo tų, kuriuos turėjau praeityje kitose naujosiose koalicijose: daug pažadų, bet tai, kas išskiria šią koaliciją iš kitų praeityje, yra abstraktumas ir deklaratyvus jos programos pobūdis“, – sakė Bruveris.
„Nesutarimai koalicijoje gali būti „užprogramuoti“ dar prieš prasidedant ir kyla dėl skirtingo vertybių suvokimo, nesvarbu, ar tai būtų tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymų leidimas, ar nedidelio marihuanos laikymo dekriminalizavimas, Stambulo konvencijos ratifikavimas, ar leidimas rašyti nelietuviškai. vardai su originalo kalbos diakritika, kurių visų nori, pavyzdžiui, Laisvės partija“.
Akivaizdu, kad koaliciją vertinti dar anksti, tačiau ekspertai sutinka, kad moterų vadovaujama koalicija turi precedento neturinčią galimybę.
„Moterys turi unikalią galimybę sugriauti daugelio čia esančių įsitikinimą, kad vyrai apskritai yra geresni vadovai“, – sakė Dumbliauskas.
„Ankstesnių, beveik visų vyrų, vyriausybių metai buvo paženklinti nesibaigiančiais kivirčais, o su moterimis koalicijoje ir vyriausybėje galime pastebėti pokyčius ir artėti prie Skandinavijos (lyčių kokybės atžvilgiu).
„Tačiau tik ateitis parodys, ar toks kabinetas bus vienkartinis, ar bus kažkas, kas taps gilesniu ir geresniu.
„Trys moterys gavo unikalią galimybę supurtyti konservatyvaus seksizmu persmelktą patriarchalinę Lietuvos visuomenę, tačiau Lietuvai, kaip ir daugeliui kitų Rytų Europos valstybių, dar toli iki lyčių lygybės fronto“, – sakė Bruveris. Naujajai koalicijai sekasi gerai, tada reikalas bus sustiprintas, bet jei jie žlugs arba paklius į kivirčus, priešininkų armijai bus pateiktas didžiulis argumentas: „Pažiūrėkite, kas atsitiks, kai moterims bus suteikta valdžia!“
Ministrė pirmininkė Šimonytė, galbūt turėdama omenyje giliai įsišaknijusią nuomonę, sakė, kad moterų vadovaujama koalicija neturi tikslo griauti „senosios pasaulio tvarkos“.
„Tačiau tikslas yra pakeisti tuos sprendimus, kurie neveikia. Bet tai nereiškia, kad šiandien turime viską keisti“, – nacionaliniam transliuotojui LRT sakė ji.
Paklausta, kodėl moterys buvo laikomos spalio mėnesio rinkimų nugalėtojomis, ji pridūrė: „Manau, kad tai lėmė tai, kad moters vadovaujamoje diskusijoje yra šiek tiek mažiau testosterono, daugiau įsiklausymo ir daugiau noro pripažinti savo ribotumą“.
Kiekvieną savaitės dieną, 1900 CET, „Uncovering Europe“ pristato jums europietišką istoriją, kuri pranoksta antraštes. Atsisiųskite Euronews programėlę, kad gautumėte įspėjimą apie šią ir kitas aktualias naujienas. Jis pasiekiamas „Apple“ ir „Android“ įrenginiuose.
