Ar Lietuva žaidžia su ugnimi, taikydama sankcijas Baltarusijai?

Teigiama, kad Lietuva rizikuoja savo saugumu ir dalimi savo ekonomikos, pirma įvedusi sankcijas Baltarusijai dėl ginčijamų prezidento rinkimų.

Vilnius ir jo Baltijos kaimynės Latvija ir Estija uždraudė keliauti Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir dešimtims pareigūnų. Taip atsitiko dėl kaltinimų, kad rugpjūčio 9 d. apklausa buvo suklastota Lukašenkos naudai, ir vėliau surengtas susidorojimas su protestuotojais.

Tačiau, anot parlamentaro, sankcijos buvo skirtos nelaukiant likusių Europos Sąjungos šalių ir tai gali kelti pavojų Lietuvai.

„Negalėjau net atmesti karinės agresijos ar protrūkių [Lithuania-Belarus] pasienio“, – sakė Simonas Gentvilas.

„Ypač tada, kai jam (Lukašenkai) reikia dar kartą patvirtinti save kaip kietą žmogų ir kariuomenės vadą, kuris dabar yra mobilizuojamas.

„Antra, taip pat yra galimybė visiškai uždaryti Baltarusijos sieną su Baltijos šalimis.

„Baltarusija gali sugalvoti įvairių priežasčių: koronaviruso pandemija, Baltijos šalių kišimasis į tai, kas, Lukašenkos nuomone, yra Baltarusijos vidaus reikalai ir pan.

„Tačiau realiai man atrodo, kad Baltarusijos staigus poslinkis į Rusiją dėl naujos integracijos sutarties galbūt neišvengiamas“.

Parlamentaras taip pat nerimauja, kad ginčas sustabdys Vilniaus ir Minsko dialogą dėl naujos atominės elektrinės. Šiais metais planuojama padegti Baltarusijoje esantį objektą, kuris stovi netoli sienos, apie 45 kilometrus nuo Lietuvos sostinės.

Gentvilas ne vienas svarsto, ar Baltijos šalys per daug neskubėjo inicijuoti sankcijų Minskui.

„Jei dega kaimyno namas, geras kaimynas netryna delnų apsidžiaugęs, ką daro mūsų valdžia“, – sakė kitas Lietuvos parlamentaras Naglis Puteikis. „Lietuvos vadovai dabar akivaizdžiai persistengia Baltarusijos klausimu.

„Tai aiškus buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės tęsinys, kuri lotų ant kaimyno. [Belarus] kiekviena proga. Kartais prasminga neužčiaupti burnos – bent jau nesikišti.

Puteikis „Euronews“ sakė galintis pamatyti pakartotinį rinkimų rengimą – to reikalavo opozicijos judėjimas – ir iškelti Rusijos kandidatą.

„Nenustebčiau, jei Rusijai tai pavyktų. Ji žino, kaip gudrauti ir pradėti bei vykdyti didžiules politines kampanijas.

„Intensyviai kišdamasi į Baltarusijos reikalus, Lietuva labai palengvina Putino misiją regione – integruoti Baltarusiją į Rusiją.

„Jei Baltarusijos klausimu būtume kuklūs kaip estai, labai padėtume sau ir baltarusiams, siekiantiems išlaikyti savo nepriklausomybę.

Be sankcijų, Lietuva taip pat suteikė metų vizą Lukašenkos varžovei rinkimuose Svetlanai Tikhanovskajai. Vilniuje taip pat veikia 600 narių opozicijos koordinacinė taryba, kuri ragina atsistatydinti ilgametį Baltarusijos prezidentą. Lukašenka tarybos sukūrimą pavadino bandymu perversmu.

Vilniaus laikysena paskatino A. Lukašenką pagrasinti Baltarusijos krovinius iš Lietuvos uosto Klaipėdos nukreipti į Rusiją.

„Praėjusiais metais Klaipėdoje perkrauta apie 14,1 mln. tonų Baltarusijos krovinių, tai sudarė daugiau nei 30 procentų visos Klaipėdos krovos“, – sakė naujasis uosto generalinis direktorius Algis Latakas. „Kol kas Baltarusijos siuntų srautas yra stabilus.

Baltijos jūros uostas, anot Latako, sukuria 6% Lietuvos BVP ir sukūrė iki 60 tūkst. darbo vietų.

Tačiau Lietuvos europarlamentarė Aušra Maldeikienė, pagal profesiją ekonomistė, sakė, kad Lietuvos interesų gretinimas su Baltarusijos kova už demokratiją yra „šventvagiška“.

„Baltarusija mums visiems yra tarsi lakmuso popierėlis – kiek vertiname laisves, dėl kurių patys sunkiai kovojome“, – sakė ji.

„Baisiausia būtų paaukoti baltarusių laisvės siekį dėl Klaipėdos jūrų uosto interesų.

„Deja, arba laimei, dėl artumo Baltarusijai esame pakliuvę į įvykių vidurį.

„Dabar daug kas priklauso ir nuo mūsų, kurstant demokratiškai nusiteikusių baltarusių laisvės viltis. Priešingu atveju pamatysime, kaip Baltarusija taps Rusijos dalimi, neturinčia galimybės kada nors išsilaisvinti.

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer